Teisė numirti ir testamentinių įgaliojimų ribotumas
LTKrikščioniškų vertybių sistemoje žmogus neturi teisės nuspręsti, kada jam geriau mirti. Tačiau liberalių pažiūrų atstovai, deklaruodami žmogaus pasirinkimo laisvę bei suabsoliutindami individo autonomiją, iš tikrųjų užgožia gyvenimo esmę, gyvenimą ir patį asmenį nustumia į antrą poziciją, renkasi kitą galimybę - gyvenimo ir asmens sunaikinimą. Ši tragiška išraiška atsiranda užmaskuotomis, slaptomis arba atvirai ir legalizuotai plintančiomis įvairiomis eutanazijos formomis. Ši diskusinė tema straipsnyje nagrinėjama dviem aspektais: viena, kad žmogus turi teisę natūraliai numirti - tai sąlygoja prigimtinė teisė, neleidžianti žmogaus beprasmiškai kankinti, ir antra - liberalaus ir apgaulingo siūlymo - teisės numirti - požiūriu, kuris sukelia daug pavojų žmogaus teisei gyventi. Viena iš galimybių kilti tokiam pavojui ir yra įvairūs biologiniai testamentai bei įgaliojimai. Pats straipsnio pavadinimas rodo šio darbo turinį. Jį sudaro trys dalys: 1) Kaip atsiranda siūlymas numirti? 2) Teisė numirti; 3) Biologinio testamento bei įgaliojimų įvertinimas.Reikšminiai žodžiai: Eutanazija.
ENThe life and the death of every person are two limits that outsiders only approach, because everybody lives his own life and goes through his own death. The intervention of other people can either help or harm the person. That is why the biological, social, and spiritual-psychological knowledge of each individual has to go together. The problems of practical medicine appear in a certain social and intellectual context of values, yet not always in he human one. The object of medicine, like that of any other science, is not first-hand, but composite. From the viewpoint of values if one subdivides a person, he can easily become only a biological, social, psychological, cultural, legal, material, spiritual or some other part separated from the common context of the person. World outlook is also included. An one-sided and subjective approach to a person will never bring well-being to the person, because he is a social being always integrating into society and thus creating a mutual connection. Medicine is also not omnipotent, but subject not only to its limitations, but also to errors. If one turns medicine into a field only adapting scientific technologies, it can painfully affect the one for whom it is being developed, i.e. man. Medicine can not be left to itself. As any other institution, it must be limited by legal, ethical, and moral norms.Thus, it is understandable why all fundamental and practical scientific fields have to develop together, looking for answers to the existential questions of man. The right to die and the limitation of testament warrants is one of the points of view showing the complexity of the individual. In offering him a "good" death, we can not take away from him the right to live, to appropriate his "will" and, acknowledging his freedom, give him impossible rights and services. [From the publication]
