Pajamų nelygybė ir jų normalizavimas

LTRemiantis pajamų atskirties teorija galima konstatuoti, kad disponuojamų pajamų diferenciacija šalyje yra didelė. Visą tiriamą laikotarpį gyventojų absoliutinis pajamų lygis buvo žemas, nors dėl darbo jėgos brangimo ir artėjama prie ES vidurkio. Politikų gerovės valstybės kūrimo suvokimas grindžiamas vidutinių namų ūkių ekonominių dydžių vertinimu, bet kreipiama mažai dėmesio į sudėtinių visuomenės segmentų gerovę, jų adaptyvumą procesams, todėl nepastebimos kitokio pobūdžio problemos. Aukšta pajamų nelygybė formuojama kuriantis priešingoms pajamų atžvilgiu gyventojų grupėms. Kraštutinių segmentų poliarizacija pastaruoju metu kasmet tik didėja ir jokių priežasčių šiam procesui lėtėti nematyti. Teorinė turtingiausiųjų ir skurdžiausiųjų pajamų atotrūkio kritinė riba - dešimteriopas skirtumas (socialinės kantrybės riba) - artėja. Pernelyg didelė pajamų diferenciacija, ryškėjantys prabangos ir vargano gyvenimo kontrastai visuomenėje gilina socialinius konfliktus, provokuoja politinį nestabilumą. Per dešimtmetį netolygiai vykdomos strateginės politikos pasekmės nustatytos jau prieš kelerius metus. Susiformavusios kelis kartus besiskiriančios pajamos atskiruose regionuose yra iškalbingas faktas vertinant strateginės ekonomikos efektyvumą. Didžiausia problema, kad susiklosčiusi situacija realiai mažai reformuojama vidaus priemonėmis, dažniau tai paliekama savaiminei eigai, ES vienpusėms išmokoms ar tiesiog tikintis rinkos pusiausvyros ilgalaikio susibalansavimo. Išvados ir skaičiavimai buvo daromi remiantis sudaryta imtimi. Tikėtinas dar didesnis turtingiausiųjų sluoksnio atotrūkis bei gilesnė socialinė problema dėl jų nenoro viešinti savo ekonominės padėties.Reikšminiai žodžiai: Pajamos; Nelygybė; Normalizavimas; Namų ūkio biudžetas; Income; Inequality; Normalisation; The household budget.

ENThe Household Budget Survey conducted in line with the current methodology has been carried out since 1996. The objective of the survey is to obtain reliable information about income and expenditure, living conditions, consumption of households, to provide the main information on the minimum standard of living and other scientifically-based social standards. The article presents the analysis of the Household Budget Survey indicators, such as average disposable income and its structure, average consumption expenditure and its structure, consumption expenditure in cash and its structure in Lithuania. Income inequality was measured by the Gini coefficient and the analysis of income by deciles. The results showed significant inequality of incomes in Lithuania and its increase year after year. Possibilities of income normalization and positive and negative impact of political normalization are also discussed in the article. [From the publication]