LTStraipsnyje apžvelgiama riešinių raida ir pristatomas Irenos Felomenos Juškienės iliustruotas leidinys "Riešinės" (2005). Riešinės - megztas arba nertas, vilnonis, apie 5-15 cm ilgio puošnus rankogalio tipo užmovas, skirtas dėvėti užsimovus ant rankų riešų dėl šilumos. Muziejine retenybe riešinės tapo jau XX a. pirmojoje pusėje. Nuo to laiko Lietuvos muziejų rinkiniuose sukaupta 173 riešinės. Puošniausiomis ir naujomis riešinėmis puošdavosi vykdami į bažnyčią, į svečius, su naujomis, bet mažiau puošniomis vykdavo į tolimesnę kelionę. Paprastos kasdieninės riešinės tenkino vien utilitarines reikmes: jos dėvėtos dirbant lauko (rankoms apsaugoti nešiotos ir vasarą), ūkio, miško darbus. I. F. Juškienės leidinys supažindina ne tik su XIX a. - XX a. pirmosios pusės utilitariniu ir puošniu valstiečių aprangos reikmeniu, bet ir atskleidžia pačios autorės sugebėjimą kūrybiškai pasirinkti dar tyrinėtojų beveik nenagrinėtą sritį, profesionaliai atkartoti riešinių kopijas arba rekonstrukcijas ir prikelti jas naujam gyvenimui. Knygoje glaustai ir populiariai apžvelgiama riešinių geografija, istorinė raida, paskirtis, etniniai savitumai, medžiagų panaudojimas, darbo eiga, technologija, raštai. Visa tai pailiustruota numegztų riešinių ir jomis pasipuošusių žmonių nuotraukomis. Leidinio pabaigoje išvardijami šaltiniai (muziejai, literatūra, santrumpos). Iliustracijų sąrašas su išsamiai pateikta metrika skaitytojų patogumui suskirstytas etnografiniais regionais.Reikšminiai žodžiai: Riešinės; Tautiniai kostiumai; Dekoravimas karoliukais.
ENOna Danutė Aleknienė gives a brief description of wrist bands, characteristic accessories of traditional Lithuanian costume. They used to be worn at the end of the 19th and beginning of the 20th centuries by peasants as their sleeves was wide and knitted gloves were short. Wrist bands were for every day use and for smart occasions. Those for the latter were decorated with white or coloured bead patterns. In some regions knitted wrist bands were either vertically or horizontally striped. Usually they were of single colour, as well as two- or four-coloured. The choice of colours depended on regional peculiarities and personal tastes of the knitter. Aleknienė also discusses the features of the wrist bands stored in Lithuanian museums as well as reviews the book Riešinės (wrist bands) (2005) by I. F. Juškienė. [From the publication]