Faktoringo samprata ir jo teisinė prigimtis

LTStraipsnio pirmojoje dalyje, remiantis doktrina, tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, analizuojama faktoringo samprata. Pateikiama ekonominė faktoringo samprata, kuri nedaug kuo skiriasi nuo vartojamos faktoringo sampratos teisės doktrinoje. Tai paaiškinama išskirtiniu faktoringo santykių ekonominiu pobūdžiu. Kartu su faktoringo samprata išskiriami ir jos elementai bei formuluojami pagrindiniai faktoringo požymiai. Antroji straipsnio dalis skirta faktoringo teisinei prigimčiai bei faktoringo santykiui su panašiais santykiais nagrinėti. Straipsnyje autorė laikosi nuomonės, kad faktoringo sandorio pagrindas yra cesija, iš kurios jis kildinamas ir kuri laikytina esminiu faktoringo elementu. Straipsnyje taip pat keliama faktoringo sutarties savarankiškumo problema. Tai susiję su tuo, kad faktoringo sutartis yra daugialypė ir ilgą laiką, iki šios sutarties teisinio reglamentavimo atsiradimo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvoje buvo sudaroma kaip mišri sutartis – įstatymuose nenumatyta, bet jiems neprieštaraujanti. Faktoringo sutartis turi specialų teisinį režimą, tačiau yra glaudžiai susijusi su panašiomis sutartimis, kurios reglamentuojamos CK, - pirkimu-pardavimu, paskola (kreditu), komisu, pavedimu, laidavimu, atlygintinų paslaugų teikimu. Straipsnyje daroma išvada, kad ir teisiškai apibrėžus sutartį CK, minėtas sutartis reglamentuojančios normos faktoringo santykiams gali būti taikomos subsidiariai tiek, kiek tai neprieštarauja faktoringo sutarties esmei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Faktoringas; Sampratos; Tarptautinė teisė; Nacionalinė teisė.

ENThe first part of the article analyzes the concept of factoring on the basis of the doctrine and international and national legal acts. It presents an economic concept of factoring. Together with the concept of factoring, its elements are singled out and the main characteristics of factoring are formulated. The second part of the article is dedicated to the legal nature of factoring and to the analysis of factoring's relations with similar relations. The author of the article maintains an opinion that the foundation of a factoring deal is a cession, from which it is derived and which should be seen as an essential element of factoring. The article also brings up the question of independence of a factoring agreement. This has to do with the fact that a factoring agreement is multipartite, and for a long period of time, until the legal regulation of such agreements was provided for in the Civil Code of the Republic of Lithuania (further – CC), this agreement was drafted as a composite agreement, not provided for in the law, but not against the law. A factoring agreement has a special legal regime, however, it is closely related to similar agreements, which are regulated by the CC ‒ purchase-sale, loan (credit), commission, assignment, voucher, provision of paid services. The article comes to the conclusion that once an agreement is legally defined in the CC, the norms regulating the above-mentioned agreements can be applied to factoring relations on a subsidiary basis to the extent to which they are not in conflict with the essence of a factoring agreement.