Pievų augalija istoriškai kintančiame Lietuvos kraštovaizdyje
LTTyrimų objektas - pievų augalijos istorinė kaita Lietuvos kraštovaizdyje. Tikslai: apžvelgti pievų augalijos kaitą Lietuvoje žemdirbystės raidos, istorinių įvykių, socialinių bei ekonominių procesų kontekste; įvertinti dabartinę pievų bendrijų būklę ir jų perspektyvas. Metodai: istorinis lyginamasis (žemės naudmenų plotų kitimas Lietuvoje (1560-2005 m.) pateiktas remiantis K. Ėringio, Lietuvos statistikos metraščio bei elektroninės Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis) bei geobotaninis (2000- 2006 m. įvairiuose Lietuvos fiziniuose geografiniuose rajonuose ištirta natūralių ir pusiau natūralių pievų bendrijų būklė, nustatyta antžeminė fitomasė bei žolynų ūkinė vertė. Pievų bendrijų sintaksonominė nomenklatūra pateikta pagal Ciūricho-Montpelje mokyklos floristinius-fitosociologinius augalijos klasifikavimo principus. Augalų lotyniški pavadinimai pateikti remiantis botaninių vardų sąvadu. Išvados: 1. Pievų naudojimas ir jų užimami plotai kito kartu su žemdirbystės raida, žemės reformomis, istoriniais įvykiais Lietuvos teritorijoje. 2. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje sumažėjus žolinių pašarų poreikiui iškilo pavojus natūralių ir pusiau natūralių pievų bendrijų išlikimui. Nebenaudojamų pievų vietoje palaipsniui gali susiformuoti krūmynai ar miško jaunuolynai. 3. Didesnę tikimybę išlikti turi gana produktyvios bei geros ūkinės vertės žolynu pasižyminčios pievų bendrijos, kurių naudojimas ūkiniu požiūriu yra ekonomiškesnis. Vis dėlto, biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu, ne mažiau svarbios ir nedidelę induočių augalų fitomasę teikiančios ar mažos ūkinės vertės pievos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pievos; Augalija; Istorinė kaita; Lietuvos kraštovaizdis; Meadow; Flora; Historical changes; Lithuanian landscape.
ENForest meadows are sinantropic by nature. That is, they have resulted from humans affecting the original landscape. In Lithuania, as in other countries of middle latitude, meadows can exist only where natural factors or human activities stop the spreading of trees and shrubs. Therefore, the survival of different types of flora and fauna very much depends on the human activity. Lithuanian natural resources have been used for many centuries, which is why meadow flora has developed where burned forests and innings used to be. The paper focuses on historical features of meadow flora development as well as the development of areas currently covered with meadows. It explores these processes in relation to the development of agriculture, land reforms and historical events in Lithuania. The paper assesses the current state of Lithuanian meadow communities and their future prospects. The fodder demand in Lithuania has currently decreased, and therefore a threat of extinction of natural and semi-natural meadow communities has occurred. Instead of abandoned meadows, areas overgrown with shrubs or trees can gradually form. Meadow communities with rather productive and economically valuable grassland have more chances of survival. Nevertheless, to preserve biodiversity, meadows producing small amounts of vascular plant phytomass or those of low economic value are also important. Therefore, it is necessary to observe and evaluate the natural meadow status, and leave the areas for preservation of biodiversity as well as instigating a proper management system. [From the publication]
- Akmens ir bronzos amžiaus gyventojų poveikis aplinkai ir jų ūkinė veikla Rytų Baltijos regione archeobotaninių tyrimų duomenimis / Indrė Antanaitis-Jacobs, Miglė Stančikaitė. Lietuvos archeologija. 2004, t. 25, p. 251-266.
- Neolitizacijos proceso ypatumai Lietuvoje / Algirdas Girininkas. Lituanistica. 2004, Nr. 2, p. 22-38.
