Nekonkuravimo susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio: esmė ir teisinio reglamentavimo ypatumai

LTStraipsnyje analizuojama nekonkuravimo susitarimų tarp darbuotojo ir darbdavio problematika, aptariamas teisinis reglamentavimas Lietuvoje bei kitose valstybėse. Nekonkuravimo susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio tampa vis dažnesni, bet tokie susitarimai vis dėlto negarantuoja, kad darbuotojas nenutrauks darbo sutarties su darbdaviu ir neįsteigs su buvusiu darbdaviu konkuruojančios bendrovės. Nekonkuravimo susitarimų teisinis reglamentavimas prasideda jau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, be to šis klausimas netiesiogiai buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos prekybos įstatyme. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nereglamentuoja nekonkuravimo susitarimų tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl pasinaudojus teisės analogija galima būtų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. Kita vertus, Civilinio kodekso normos dėl nekonkuravimo susitarimų yra specialiosios normos darbo teisės klausimų atžvilgiu, todėl tai irgi nėra išeitis. Kadangi analizuojamu klausimu Lietuvos teisiniame reguliavime yra spraga, straipsnio autorė siūlo atsižvelgti į užsienio valstybių teisinio reglamentavimo patirtį šioje srityje, kur tokio pobūdžio susitarimai yra dažni ir išsamiai reglamentuojami teisės normomis. Straipsnio autorė pateikia keletą pasiūlymų, kokias taisykles reikėtų numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl nekonkuravimo susitarimų tarp darbuotojo ir darbdavio sudarymo, kad tiek sutarties šalims, tiek teisminėms institucijoms iškiltų mažiau keblumų aiškinant ir taikant tokio pobūdžio susitarimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Susitarimas dėl nekonkuravimo; Darbuotojas; Darbdavys; Bargain non competitive; Employee; Employer; Darbdavys nekonkuravimo susitarimai; Covenants not to compete.

ENCovenant not to compete is a contractual provision that controls a very sensitive field of social life, creating conflict between important constitutional principles - freedom of contract and right to have a job. Covenants not to compete between employer and employee becomes more and more popular but this agreement is not a guarantee that employee will not leave employer and will not start a rival firm. The foundation of legal regulation is found in Constitution of Lithuania, also this question was regulated, although indirectly, by Trade Law that was canceled in 2001. Labor Code of the Republic of Lithuania does not regulate covenants not to compete, so there is a possibility to apply Civil Code by analogy. From another point of view, the rules of civil code on covenants not to compete are special regarding to labor law, so it is not a resort. As there is a gap of legal regulation of covenants not to compete in Lithuania, we can refer to the experience of foreign countries, such as Holland, Poland, Belgium, Germany, where this form of agreements is popular and widely regulated by law. In conclusion, there may be suggested some rules while making covenants not to compete. Firstly, it should be a separate agreement and not a part of labor contract. Secondly, there should be disputed an adequate compensation to the restrictions that would be made for employee. Thirdly, the restraints could not continue more than 2 years after the end of labor contract. And finally, the restriction of competing should be precisely described. [From the publication]