Užmirštas karalius: Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIV a. pabaigoje - XVI a.

LTPirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas LDK visuomenėje, galima sakyti, buvo užmirštas iki pat XVI a., kuomet jis iš naujo buvo "atrastas" Lietuvos metraščių plačiojo sąvado - Bychovco kronikos autorių XVI a. trečiajame dešimtmetyje. Iki to laiko lietuviškuose šaltiniuose Mindaugas buvo paminėtas tik du kartus: pirmą kartą - 1322 m. Gedimino laiške popiežiui Jonui XXII, o antrą kartą - 1413/1420 m. Jogailos ir Vytauto ginčo su Vokiečių ordinu dėl Žemaitijos sienų metu. XV - XVI a. LDK nebuvo žinoma jokia su pirmuoju karaliumi susijusi vietinė tradicija. Genealoginė sąmonė yra formuojama kultūrinių ir socialinių veiksnių. Ankstyvosios monarchijos Lietuvoje laikais giminės samprata buvo grindžiama ne "vertikalia", bet "horizontalia" genealogine savimone. Tokiu būdu protėvių atmintis nebuvo tokia svarbi kaip šalutinių linijų tos pačios kartos ir vedybų giminaičiai. Turint omenyje rašto kultūros stoką, išlaikyti visuomenės atmintyje informaciją apie "istorinius asmenis", žodinės tradicijos galimybės buvo gana ribotos. Kitas Mindaugo užmiršimo istorijos aspektas yra susijęs su XIII a. II p. Lietuvoje įvykusiais dinastiniais pokyčiais. Lietuvos didžiojo kunigaikščio soste įsitvirtinę Gediminaičiai XIII - XIV a. sandūroje ėmė kurti savo dinastinės kilmės legendą, kurioje ankstesni valdovai apskritai nefigūravo. XVI a. LDK visuomenėje sklindanti istorinė savimonė ir didėjantis domėjimasis istorija atvėrė kelius pamirštų istorinių šaltinių ir vardų atgaivinimui. Vis dėlto "atrasta", bet apostazės paženklinta Mindaugo asmenybė netiko naujos istorinės vizijos sukūrimui.Reikšminiai žodžiai: Mindaugas; Kęstutis, Lietuvos didysis kunigaikštis, 1300-1382; Jogaila; Vytautas; GediminaičiaiVokiečių Ordinas; Žemaitija (Samogitia); Lietuvos metraščiai; Ipatijaus metraštis; "Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių metraštis"; Rygos archivyskupas; Melno taika, 1422; Albertas Goštautas; LDK; Ponų Taryba.

ENThe only king of Lithuania Mindaugas was almost forgotten in the society of the Grand Duchy of Lithuania till the 16th century, when he was “rediscovered” in the code of Lithuanian chronicles, written by the authors of the Bychowiec Chronicles in the twenties of the 16th century. Until then Mindaugas was mentioned in Lithuanian sources only two times: first time in 1322 in Gediminas’s letter to pope John XXII and second time during the dispute between Jogaila and Vytautas with the German Order with regard to the borders of Samogitia in 1413/1420. No local tradition, related to the first king was known in the Grand Duchy of Lithuania in the 15th and 16th centuries. The genealogic consciousness is formed by cultural and social factors. During the early monarchy times in Lithuania the concept of “blood relation” was based not by the “vertical”, but rather by the “horizontal” genealogic self-perception. Thus the memory of forefathers was not as important as relatives of the same generation and by marriage. Having in mind the lack of literacy, possibilities to retain information on “historical persons” in the memory of the society and the verbal tradition were quite limited. Another aspect of forgetting of Mindaugas is related to the dynasty changes, which occurred in Lithuania in the 2nd half of the 13th century. The Gediminas dynasty, which entrenched on the throne of the Grand Duke of Lithuania in the 13th and 14th centuries started to develop a legend of their dynasty origins, in which the previous leaders were not mentioned at all. The historical self-perception, which spread in the society of the Grand Duchy in the 16th century and the growing interest in history opened possibilities for reviving forgotten historic sources and names. Nevertheless the “rediscovered”, but apostasy marked personality of Mindaugas was not suitable for development of a new historic vision.

• Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitis lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių atminties kultūroje po 1990 metų / Alvydas Nikžentaitis. Lietuvos istorijos metraštis. 2016, 2016/1, p. 49-70.
• Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Gedimino laiškai / tekstus, vertimus bei komentarus parengė S.C. Rowell. Vilnius : Vaga, 2003. 480 p.
• Istoriškumas / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. Vilnius: Aidai, 2001. P. 207-217.
• Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva : pagonių imperija Rytų ir Vidurio Europoje, 1295-1345 / S. C. Rowell ; iš anglų kalbos vertė Osvaldas Aleksa. Vilnius : Baltos lankos, [2001]. 381 p.
• Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a : sudėtis, struktūra, valdžia / Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Aidai, 2003. 379 p.
• Lietuvos metraščiai ir kronikos / Mečislovas Jučas. Vilnius : Aidai, 2002. 207 p.
• Šešioliktojo amžiaus raštija / sudarytojai Algis Samulionis, Rasa Jurgelėnaitė, Darius Kuolys. Vilnius : Pradai, 2000. 523 p.
• Valdovo ir dinastijos įvaizdžiai vėlyvuosiuose Lietuvos metraščiuose / Kęstutis Gudmantas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2012, t. 65-66, p. 51-73.
• Valdovo Vytauto atmintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje XVI-XVII a.: nuo šulinio pavadinimo iki "Vytauto pirties" / Tomas Čelkis. Vytautas Didysis ir jo epocha. [D. 2] / sudarė Brigita Balčytienė Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2020. P. 99-111.
• Vėlyvųjų Lietuvos metraščių asmenvardžiai : įvadinės pastabos / Kęstutis Gudmantas. Baltų onomastikos tyrimai 2 / sudarė Grasilda Blažienė, Alma Ragauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. P. 102-113.
• Vienas karalius ir du bandymai: karalystės projektai Viduramžių Lietuvoje / Rimvydas Petrauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2012, t. 65-66, p. 41-50.
• Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse / Alvydas Nikžentaitis. Vilnius : Aidai, 2002. 143 p.
• Как короновать великого князя? Из истории "коронационной бури" (1429-1430) и инсигний, предназначавшихся для Витовта / Сергей Полехов. Istorijos šaltinių tyrimai. 2021, t. 7, p. 9-74.
• Летописная «Повесть о Подолье» / С.В. Полехов. Древняя Русь: вопросы медиевистики. 2014, no 1 (55), p. 33-42. 2014, no 2 (56), p. 49-62.
• Правящий род и знать: к вопросу о предпосылках формирования Литовского государства / Р. Петраускас. Studia Slavica et Balcanica Petropolitana 2012, 1 (11), p. 95-116.