Bažnyčia Mindaugo krikšto laikais

LTStraipsnyje apžvelgiama krikščioniškojo oikumeno Vakarinė dalis Mindaugo laikais. XIII a. vid. Lietuva išsižadėjo katalikiškosios krikščionybės. Ieškoma atsakymo, ko neteko ir ką laimėjo Lietuva tai padariusi. Vakarų Bažnyčios gyvenimas XIII a. vid. buvo dinamiškas ir audringas. Viena svarbiausių to išraiškų - popiežiaus ir imperatoriaus kova dėl dominavimo. 1241 - 1242 m. visą krikščioniškąją Europą privertė sudrebėti pagonių mongolų - totorių genčių antplūdis. Kanonistai pradėjo sistemingiau svarstyti pagonių teisių problemą tik Mindaugo laikais. Buvo nesutariama, dėl pagonių prigimtinės teisės į valdžią ir nuosavybę. XIII a. pr. buvo intensyvaus taikių misijų vykdymo laikotarpis. Šiame laikotarpyje uolumu pasižymėjo dominikonai ir pranciškonai. XIII a. vid. kryžininkai nuo Jeruzalės atsigręžė į Europos kaimynystėje gyvenančius pagonis. XIII a. I p. Mindaugo Lietuva, turtinga miškais, pilnais žvėrių, išraižyta upių ir vandenų, turinti mažai įtvirtintų vietų kardinaliai skyrėsi nuo XIII a. Europos vaizdo, kuriam aprašyti reikėtų vartoti ne natūros, o kultūros leksiką. Tuo metu Europoje sparčiai kilo miestai, prekybos ir amatų centrai, steigėsi universitetai, dangų rėmė katedros. Mindaugui, skirtingai, nei jo amžininkui Liudvikui IX, kuris įkūnijo teologų žodžius apie karalių, kaip regimą Dievo atvaizdą žemėje, už ploną viršutinį krikščionybės drabužį labiau rūpėjo sąmonėje įsišakniję giminės ir genties ryšiai. Mindaugo krikštas ir krikščioniškoji karalystė gali būti vertinama dvejopai: kaip nerealizuota galimybė, arba kaip malonės žiupsnis iš Viešpaties delno.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Valstybė; Mindaugas; Krikštas; Popiežiai.

ENThe article analyzes the Western part of the Christian ecumene in the times of Mindaugas. In the middle of the 13th century Lithuania renounced Catholic Christianity. At present the answer to the question what was won and lost by Lithuania upon performing such a step is searched for. The life of the Western Church in the middle of the 13th century was dynamic and turbulent. Among the most important expressions of the said turmoil was the fight between the pope and the emperor for dominance. In 1241 – 1242 the invasion of Mongol – Tatar tribes shivered the entire Christian Europe. Canonists started examining the problem of rights of the pagans more systematically only in the times of Mindaugas. The inherent rights of pagans to power and property were disputed. The beginning of the 13th century was a period of intensive piece missions. Dominicans and Franciscans were especially zealous during the period. In the middle of the 13th century the crusaders turned from Jerusalem to the European pagans. In the first half of the 13th century Lithuania, which was rich in forests, full of animals, rivers and water bodies and having little fortified spots, was cardinally different from the image of Europe of the 13th century, which could be best described by using the lexis of culture rather than nature. Europe was full of cities, trade and craft centers, universities and cathedrals. Differently from his contemporary Ludwig IX, who embodied theologians’ idea of the king as a living embodiment of God on Earth, Mindaugas was more concerned with family and tribal relations, which were deeply rooted in his consciousness, rather than with the thin outer clothing of Christianity. Mindaugas’s baptism and the Christian kingdom could be viewed in two aspects: as an unrealized opportunity or as a pinch of grace from the hands of God.