Tolerancija ir atskyrimas : žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir žydai

LTStraipsnyje analizuojama Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus požiūris į žydus. Tarpukario Lietuvoje vidurinėse mokyklose per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas skaitomi M.Valančiaus kūriniai žydams sukeldavo įspūdį apie autoriaus antisemitines nuostatas, kaltinimų antisemitizmu pasirodė ir pastaraisiais metais. M. Valančiaus pažiūros atspindėjo tradicinę Katalikų Bažnyčios poziciją, kuri balansavo tarp tolerancijos žydams ir jų izoliavimo nuo krikščionių. XIX a. Katalikų Bažnyčiai žydai buvo ne tik teologiškai nepriimtini, nuolat atsisakantys pripažinti krikščionybės tiesą ir atsisakyti savo išskirtinumo, bet ir tapo pavojingų ideologijų skleidėjais. Lietuvoje ir hierarchai, ir parapijų kunigai, stiprindami katalikų lietuvių valstiečių identitetą, skatino ir konservatyvų, kupiną antijudėjiškų prietarų tikėjimą. Tolerancija M. Valančiaus raštuose grindžiama Kristaus mokymu "mylėti artimą". Jo požiūris į žydus atspindi ir krikščioniško pakantumo, ir atskyrimo elementus. Keldamas pozityvią žemaičių švietimo ir ekonominio aktyvumo programą, jis perdėjo žydų lupikavimo žalą valstiečiams. XIX a. žydai liko svetimi ne vien dėl savo kultūros, bet ir todėl, kad laikėsi atskirai nuo krikščionių. Valančiaus požiūrį į žydus lėmė jo teologinės/religinės ir ekonominės pažiūros. Sovietiniais metais išleistuose M.Valančiaus raštuose skyreliai apie žydus sovietų cenzūros buvo išmesti. Skirtingai nuo kai kurių XIX a. prancūzų ir vokiečių autorių, M. Valančius netraktavo žydų kaip pirmapradžio blogio šaltinio. Jo požiūrį iš esmės lėmė Katalikų Bažnyčios pozicija.Reikšminiai žodžiai: Vyskupas M. Valančius; Lietuvos žydai; Antisemitizmas; Tolerancija.

ENThe article analyzes Samogitian bishop’s Motiejus Valančius’s views towards Jews. His texts, read during the lessons of Lithuanian language and literature in secondary schools of the interwar Lithuania raised the impression of the anti-Semitic attitude of the author, accusations of M. Valančius with anti-Semitism have also appeared during the later years. M. Valančius’s views reflected the traditional position of the Catholic Church, which balanced between tolerance towards Jews and their isolation from the Christians. To the Catholic Church of the 19th century the Jews were theologically unacceptable, since they continuously refused to recognize the truth of Christianity and refuse their oneness, and became spreaders of dangerous ideologies. In Lithuania both hierarchs and parish priests, for the purpose of strengthening the identity of Catholic Lithuanian peasants, urged the conservative faith, full of anti-Semitic prejudice. In M. Valančius’s works the tolerance is based on Jesus’s teaching of love. His attitude towards Jews reflects the elements of both Christian tolerance and segregation. When implementing the positive programme of education and economic activity of Samogitians, he exaggerated the damage done to peasants by borrowing money from Jews. In the 19th century the Jews became foreign both due to their culture and their stance aside from the Christians. Valančius’s attitude towards Jews was determined by his theological/religious and economical views. The chapters on Jews, found in M. Valančius’s works, published in the Soviet times were removed by the censorship. Differently from certain French and German authors of the 19th century, M. Valančius did not treat Jews as a prime source of evil. His attitude was in essence determined by the views of the Catholic Church.