Represje carskie wobec duchowieństwa diecezji wileńskiej w latach 1863-1865

• Carinės represijos prieš Vilniaus vyskupijos dvasininkus 1863-1865 m
• Czarist repressions against the priests of the Vilnius diocese in 1863-1865

LTStraipsnyje, daugiausia remiantis vyskupo Povilo Kubickio surinkta medžiaga, apžvelgiamas Vilniaus vyskupijos kunigų dalyvavimas 1863-1864 m. sukilime ir represijos prieš juos. 1863 m. Vilniaus vyskupija turėjo 301 parapiją, 597 kunigus ir 895 437 tikinčiuosius. Be to, dar buvo apie 100 kunigų vienuolių. Vilniaus vyskupijos kunigų dalyvavimą sukilime galima apibrėžti keliomis kryptimis: pastoracinė veikla sukilėlių būriuose, dalyvavimas sukilimo administracijoje, sukilimo vyresnybės potvarkių skelbimas iš sakyklų ir patriotinių pamokslų sakymas, taip pat dalyvavimas kovoje su ginklu rankose. Dažnai kunigai padėdavo sukilėliams materialiai, t.y. organizuodavo maisto produktų ir pinigų rinkimą iš parapijiečių. Tačiau ne visi kunigai prisidėjo prie sukilimo. Už dalyvavimą sukilime kunigai buvo baudžiami įvairiomis bausmėmis: mirtimi, katorga, tremtimi į Sibirą, teisių atėmimu (atimama net kunigystės teisė), atimami dvarai, uždaroma į kalėjimus, baudžiama piniginėmis baudomis. Pirmasis sušaudytas kunigas buvo Stanislovas Išora; jis buvo Liudviko Narbuto būrio kapelionas. Tai buvo apskritai pirmoji ką tik į Vilnių atvykusio naujo generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo sprendimu sušaudyta auka. Be šio kunigo, mirties bausme buvo nubausti dar du kunigai, o vienam mirties nuosprendis pakeistas katorga. Septyniolika nubausta katorga, iš jų vienas mirė kalėjime ir vienam ta bausmė pakeista į tremtį. 84 kunigai ištremta į tolimuosius Rusijos regionus, daugiausia į Sibirą. Apie 70 kunigų nubausta kalėjimu. Be to, daugeliui kunigų paskirtos piniginės baudos. Apibendrinant galima pasakyti, kad iš beveik 700 Vilniaus vyskupijos diecezinių vienuolių kunigų 174 patyrė įvairias represijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus vyskupija; Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Caro valdžios represijos.

ENThe article reviews the participation of Vilnius diocese priests in the uprising of 1863-1864 and the repressions against them. In 1863 the Vilnius diocese had 301 parishes, 597 priests, and 895,437 believers. There were also about 100 monks who were priests. The participation of the priests of Vilnius diocese in the uprising can be defined in several directions: pastoral activity in rebel bands, participation in the administration of the uprising, the declaration of the orders of the uprising authorities from pulpits and preaching patriotic sermons, as well as armed participation in the fight. Priests frequently helped the rebels materially, i.e. they organized the collection of food-products and money from parishioners. Different punishments were assigned to priests for participating in the uprising: death, penal servitude, exile to Siberia, deprivation of rights, confiscation of estates, imprisonment, monetary fines. The first priest to be shot was Stanislovas Išora; he was chaplain in the band of Liudvikas Narbutas. He was the first victim in general to be executed by the decision of the new Governor-general Mikhail Muravev. In addition to this priest, two more priests were condemned to death, but the death sentence of one was changed to penal servitude. Seventeen priests were punished with penal servitude, one of them died in prison and the penalty of one was converted into exile. Eighty four priests were exiled to distant Russian regions, most to Siberia. About 70 priests received prison sentences. Moreover, most priests were fined. Summarizing it can be said that 174 of the almost 700 priests of the Vilnius diocese suffered various repressions. [From the publication]