Kunigų ugdymo (edukacijos) pertvarkymas Lenkijos Karalystėje po 1863 m. sukilimo
LTPolitiniu arba, kitaip tariant, valdymo institucijų požiūriu žvelgiant į Lenkijos Karalystę, kuri atsirado po Vienos kongreso (1815), gerai matyti, kad turėtoji gana plati autonomija pamažu siaurinta iki pat suliejimo su visos Rusijos imperijos politine sistema. Stiprus smūgis Lenkijos Karalystės išskirtinei padėčiai suduotas po 1831 m. sukilimo, o numalšinus 1863 m. sukilimą panaikinamas bet koks politinis ar kitoks Karalystės išskirtinumas, išskyrus autonomijos požiūriu kai kuriuos neesminius teisinius dalykus. Katalikų Bažnyčios struktūrinis sutvarkymas taip pat labai svarbus garantas, o dėl Bažnyčios visuotinio pobūdžio tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis - tai tampa vienintele visuomenės institucija, kurios neįmanoma iki galo pajungti politinei ar ideologinei sistemai. Įkūrus Lenkijos Karalystę, buvo sureguliuotas ir Katalikų Bažnyčios administracinis sutvarkymas. Konkretus kunigų ugdymo Lenkijos Karalystėje pertvarkymo procesas, kurio svarbiausias tikslas buvo padidinti valstybės įtaką kunigų seminarijose, tęsėsi ilgiau kaip dešimt metų. Čia būtina atsižvelgti į tai, kad 1866 m. lapkričio 22 d. buvo nutrauktas 1847 m. pasirašytas Rusijos ir Vatikano konkordatas. Tad Rusijos vyriausybė nuo 1866 m. iki 1882 m., kada vėl buvo atnaujinti santykiai su Vatikanu, turėjo daug laisvesnes rankas vykdyti savo politiką. Iš įvykdytų pakeitimų pirmiausiai galima pažymėti tai, kad 1864-1867 m. sumažintas kunigų seminarijų skaičius (Varšuvos arkivyskupijoje liko 7 kunigų seminarijos), taip pat, kad vadovavimas seminarijoms iš vienuolių misionierių perduotas dieceziniams kunigams.Reikšminiai žodžiai: Kunigų studijos; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Priest training; Kingdom of Poland; The 1863 uprising.
ENLooking at the Kingdom of Poland, which emerged after the Congress of Vienna (1815), politically or, in other words, from the point of view of governmental institutions it, is seen well that the wide-ranging autonomy had was being narrowed down gradually as late as the amalgamation with the whole political system of Russian Empire. After the uprising in 1831, a strong knock to an exclusive position of the Kingdom of Poland was struck, and the suppression of the uprising in 1863, any political or other exclusivity of the Kingdom was repealed, except for some minor legal issues in terms of autonomy. The structural organization of the Catholic Church is also an important guarantee, and because of prevailing nature of the Church under certain historical circumstances – it becomes the only public institution which is not possible to fully subdue to the political or ideological system. After the establishment of the Kingdom of Poland, the administrative arrangement of the Catholic Church was also settled. Specific reform process for education of priests in the Kingdom of Poland, the primary goal of which was to increase state influence in theological seminaries, lasted for more than ten years. Here, it is necessary to take into account the fact that the concordat signed by Russia and the Vatican in 1847 was cancelled on 22 November 1866. So the Russian government had freer hands to carry out its policy from 1866 till 1882, when the relations with the Vatican were restored again. In the changes accomplished, first to be noted that the number theological seminaries was reduce during the years 1864-1867 (7 theological seminaries remained in Warsaw), as well as the management of the seminaries were transferred from monastic missionaries to Diocesan priests.
