Požiūrio į vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenį ir veiklą patikslinimai

LTStraipsnyje pateikiami požiūrio į Vysk. Motiejaus Valančiaus asmenį ir veiklą patikslinimai. Į žymųjį mūsų krašto bažnytinio, religinio ir kultūrinio gyvenimo veikėją stengiamasi pažvelgti XX-XXI a. žmogaus žvilgsniu. Motiejus Valančius iki XX a. pabaigos išskirtinai labiausiai buvo siejamas su XIXa. tautinio atgimimo sąjūdžiu. Jau prieškaryje istorikai Vaclovas Biržiška ir Juozas Stakauskas pasisakė, kad vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenybė peržengia tautinio atgimimo ribas. Tačiau pasirodžiusi V. Merkio monografija ,,Motiejus Valančius – tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ skatina analizuoti šio žymaus veikėjo temą plačiau. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas buvo įvairiapusės šio dvasininko veiklos pagrindas – lietuviškumas ar liaudiškumas? Svarbiausia tai, kad vyskupas M. Valančius, pats kilęs iš paprastos liaudies, ryžtingai pasuko mūsų krašto sielovados veiklą į liaudį. M.Valančiaus dėmesio nestokojo ne tik lietuviškai/ žemaitiškai kalbantys Lietuvos valstiečiai, bet ir jo vyskupijoje gyvenusios tautinės mažumos. Dvasininko pagalbos galėjo sulaukti visi vargstantys žmonės neskirstant jų pagal tautybę ir tikybą. Vyskupas M. Valančius Visuotinės Bažnyčios ir Lietuvos istorijoje užima žymią vietą. Tikėjimo ir proto blaivumu, didele pagarba paprastam liaudies žmogui M. Valančius labai artimas vyskupui Šv. Alfonsui Liguori. Mūsų krašto visuomenei ir XX/XXI a. postmodernistinių laikų visuomenei M. Valančiaus ir Šv. Alfonso Liguori dvasia nepaseno nei pozityvizmo, nei švietimo aspektais. Mūsų visų gyvenimui ji gali duoti nuostabių palaimos vaisių.Reikšminiai žodžiai: Vyskupas; Valančius; Asmuo; Veikla; Corrections; Attitudes; Personality; Activites; Bischop; Valančius; Motiejus Valančius; Motiejus Valančius.

ENThe article reviews new attitudes, i.e. the attitudes at the turn of the XX-XXI centuries, to some aspects of the personality and activities of Bishop Motiejus Valančius (1801-1875). Before the turn of XX-XXI centuries the personality and activities of Valančius were evaluated and analyzed only in the context of the national consciousness of Lithuanians in the XIX century. The discussion of Vaclovas Biržiška and Juozapas Stakauskas concerning the question of Valančius's Lithuanian consciousness fixed in the interwar Lithuanian historiography already showed that the personality and activity of Valančius do not fit only in the narrow limits of the Lithuanian national movement. We state that the main driving force of the activity of Valančius was his Christian faith and priestly calling, a consequence of which Valančius directed and arranged his activities according to the Gospel, in which there is clear attention for the small, the poor and those of non-noble descent - the poor of the Lord (in Hebrew ‘anavim'). Thus, Bishop Valančius is significant in the history of our country's Church not only as the first bishop to come from the peasantry, but also as the one who resolutely turned the pastoral activity of the Church of Lithuania toward the simple Lithuanian speaking common man. The key to understand the personality of Valančius is his Christian democracy, whereas his Lithuanian consciousness is a further consequence of his decision to direct his activity to the Lithuanian speaking people. Bishop Valančius is compared to the Italian bishop and theologian of the Enlightenment, St. Alfonso Ligouri, who had a similar orientation. [From the publication]