LTPabaltijo istorikai mėgsta pabrėžti, kad lietuviai ir baltarusiai yra istoriniai broliai, nes daugelį amžių išgyveno vienoje valstybėje. Tuo tarpu latviai tėra etniniai lietuvių broliai, nes apie 300 metų išgyveno vokiečių riterių įkurtoje Livonijoje. Tačiau su broliais latviais vienoje valstybėje buvome taip pat labai ilgai, ir ta patirtis taip pat galėtų būti suaktualinta, kaip kad tai daroma baltarusių, lenkų ar ukrainiečių atžvilgiu. Prieš pat Liublino uniją dabartinės Latvijos ir pietų Estijos teritorija buvo prijungta prie LDK. Lenkijos šaltiniuose prisijungtos teritorijos vadinamos iškreipta Livonijos (Livland) forma Inflantai. Po 1600-1629 m. Švedų karo tik Latgala liko Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje ir vadinta Lenkijos Livonija (Inflanty Polskie). Tad Latvijos istoriografijoje tas laikmetis paprastai ir vadinamas lenkmečiu. Istoriniuose tyrimuose pabrėžiama, kad LDK klestėjimo laikais iki 80% jos gyventojų buvo slavai. Tai tiesa. Vytauto valdymo laikais buvo trys didžiosios etninės bendrijos - baltai vakaruose, slavai centre ir totoriai pietryčiuose. Baltų skaičius pranoko kitas etnines bendrijas Žygimanto Augusto laikais, kai 1561 m. prisidėjo latviai, o Ukraina perėjo Lenkijai. Tarpukariu keturios Rytų Pabaltijo valstybės buvo Vokietijos ir Rusijos interesų sankirtoje. Visos kartu jos turėjo galimybę įgauti nemenką politinį svorį. Komunistinės Rusijos užsienio politika pasirodė efektyvi manipuliuoti Pabaltijo valstybėmis, iš kurių 3 per Antrąjį pasaulinį karą neteko nepriklausomybės. Dabartis teikia glaudesnio Pabaltijo valstybių bendradarbiavimo šansą.Reikšminiai žodžiai: Politinė partija; Vadyba; Produktas; Vartotojas; Strategija; Political party; Management; Consumer; Program.
ENBaltic historians like to point out that the Lithuanians and Belarusians are historic brothers because they lived one country for centuries. Meanwhile, ethnic Latvians are just brothers of Lithuanians because they lived in Livonia set up German Knights for 300 years. However, we were also very long with the brothers Latvians in one country, and that experience could also be brought up-to-date, as it is done in respect of the Belarusian, Polish and Ukrainian. Before the Lublin union, the territories of current Latvia and southern Estonia were connected to the GDL. In Polish sources, the connected territories are called in perverted form of Livonia (Livland) Inflants. After the Swedish War of years 1600-1629, only Latgale remained within the territory of Polish–Lithuanian Commonwealth and was known as Livonia of Poland (Inflanty Polish). So this time in Latvian historiography is usually called the Polish-time. Historic studies stress that during the prosperity of the GDL, up to 80% of the population were Slavs. It is true. During the reign of Vytautas, there were three major ethnic communities – Balts in the West, Slavs in the center and Tartars in the Southeast. Number of Balts outbid other ethnic communities in times of Sigismund II Augustus, when Latvians joined in 1561 and Ukraine went to Poland. In the interwar period, four eastern Baltic states were at the intersection of German and Russian interests. All together, they had the opportunity to gain a considerable political weight. Communist Russian foreign policy proved to be an effective tool for manipulation of the Baltic states, three of which lost their independence during the Second World War. The present benefits the chance of closer cooperation between the Baltic States.