Eco-labelling in Austria and Lithuania : a comparative study

• Ruževičius, Juozas
• Waginger, Eva

LT1987 m. Gro Brundtland Komisijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis" pabrėžta, kad vyriausybė, visuomeninės organizacijos, įmonės ne tik gali, bet ir privalo sujungti bei skirti jėgas spręsti aplinkos problemoms, nes jos kelia grėsmę egzistuoti pačiai visuomenei. Kiek vėliau, 1992 metais, Tarptautinėje prekybos rūmų veiklos chartijoje dėl subalansuotos plėtros (ICC Business Charter for Sustainable Development) buvo suformuluota 16 principų, kuriais rekomenduojama vadovautis įmonėms aplinkos apsaugos srityje. Beveik tuo pat metu suformuluota ir priimta Europos Sąjungos „Bendros atsakomybės" politika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams ekonomikos sektoriams ir visuomenei. Joje numatyti nauji rinkos metodai siekiant sumažinti ir reguliuoti neigiamą poveikį aplinkai bei platus informacijos skleidimas. Politikos šerdis -- visuotinės atsakomybės principas ir savanoriškos veiklos aplinkos apsaugos srityje rėmimas. Dabar vienos populiariausių tausojamosios plėtros priemonių yra aplinkosauginio ženklinimo (angl. eco-labelling) programos ir aplinkosaugos vadybos sistemos. Savanoriška aplinkosauginė veikla tampa svarbiu veiksniu, didinančiu įmonės įvaizdį ir vertę. Be to, ta veikla vis dažniau praverčia ir ekonominiu požiūriu. Šio darbo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti gaminių ir paslaugų aplinkosauginio sertifikavimo ir ženklinimo priemonių taikymo plėtros pasaulyje tendencijas ir išryškinti platesnio jų panaudojimo Austrijoje ir Lietuvoje galimybes.Straipsnis parengtas remiantis lyginamosios ir sisteminės analizės, matematinės statistikos, įmonių, ekspertų ir vartotojų apklausos bei kokybės vadybos metodais. Praėjusio šimtmečio 8-tajame dešimtmetyje pradėta intensyviai rengti aplinkosaugos įstatymus, techninius reglamentus ir normatyvinius dokumentus. Tuo pat metu moksliniuose straipsniuose, dokumentuose pasirodė sąvokų „verslas", „į aplinkos apsaugą orientuota veikla", „tolydi plėtra", „subalansuota plėtra" (angl. sustainable development) derinys. Pagal subalansuotos plėtros principą reikia taip orientuoti šalies ekonominę ir socialinę plėtrą, kad šių dienų poreikių patenkinimas nesumažintų ateinančių kartų reikmių patenkinimo galimybių. Deklaraciją, kurioje ši nuostata įtvirtinta pasauliniu mastu Rio de Žaneiro konferencijoje 1992 m. kartu su kitomis šalimis pasirašė ir Lietuva. Kiekviena valstybė turi turėti aplinkosaugos politiką, apimančią visų ūkio šakų ir teritorijų plėtros strategijas. Aplinkosauginio ženklinimo programomis daugelyje valstybių yra skatinama ekologinė produktų inovacija. Auga ekologiškų produktų paklausa, aplinkosauginis ženklas (AŽ) įmonėms tampa svariu konkurenciniu instrumentu.…. [Iš leidinio]

ENAt the end of the last century a number of environmental laws, technical regulations and normative documents were created. At the same time there appeared the combination of such concepts as "business", "environment-oriented activity", "sustainable development", "continuous development" and "sustainable product management" in scientific articles. Country's economic and social development should be oriented according to sustainable development principle in the way that current satisfaction of consumer needs would not reduce the possibilities of satisfying the needs of generations to come. Austria and Lithuania signed the declaration containing this point together with other countries in Rio De Janeiro in 1992. Every state must have an environmental policy, which links all development strategies of economy branches and territories. Eco-labelling of products and services is part of environment-oriented activity and sustainable product management. Eco-label is an important product quality indicator. Eco-certification and eco-labelling are considered as instrument within the European strategy of Integrated Product Policy to achieve more sustainable consumption patterns. It is possible that the increased demand for green products and services from informed consumers will induce enterprises to supply markets with more environmentally friendly products.The main purpose of this work is to analyze and generalize the practice of products and services eco-certification and eco-labelling in the world as well as to identify their better possibilities of usage in Lithuania and in Austria. The article uses the following methods: comparative and systematic analysis of scientific literature, survey of Austrian and Lithuanian enterprises and markets, mathematical statistics, interviewing experts, managers and consumers. Special parallel investigations have been performed to assess the status in Austria and Lithuania with the purpose to define consumer and manufacturer attitudes and preferences upon ecological products. The comparative study also includes the range of awarded products and services in both countries and the structure of enterprises taking part in national eco-labelling schemes. In a next step the information of consumers in both countries on labels and awarded products will be analysed. Factors of success and failures in the spreading of eco-labelling shall be worked out as a result of the comparative study. [From the publication]