Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečių vaikus : aktualūs subjektų klausimai

LTPraktika rodo, kad vaiko teisė į išlaikymą ir jos gynimas labai priklauso nuo to, kaip sprendžiami teisinio vaiko išlaikymo santykio subjektų klausimai. Straipsnio tikslas - remiantis teisės doktrinos ir teismų praktikos analize nustatyti, kas minėtame santykyje laikytini tinkamu kreditoriumi ir tinkamu skolininku. Pažymėtina, kad atsakymas į šiuos iš pirmo žvilgsnio nesudėtingus klausimus toli gražu ne visada yra paprastas. Nekyla abejonių, kad skolininkai vaiko išlaikymo prievolėje yra abu vaiko tėvai, nuomonės išsiskiria nustatant, nuo kada jie tampa skolininkais ir kokia apimtimi jų pareigoms, kylančioms iš šios prievolės, galima taikyti retroaktyvumo principą, šiuo požiūriu galimi du skirtingi sprendimo variantai. 1) Galima pabrėžti formalųjį tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus atsiradimo pagrindą- tėvystės (motinystės) registraciją. 2) Galima laikyti, kad vaiko išlaikymo pareiga yra prigimtinė, todėl ji atsiranda nuo vaiko gimimo. Būtent šią nuostatą siekiama pagrįsti straipsnyje. Kreditoriaus klausimas vaiko išlaikymo prievolėje pastarojo dešimtmečio Lietuvos teismų praktikoje buvo sprendžiamas skirtingai. Iki naujojo Civilinio kodekso galioję įstatymai nenumatė vaiko, kaip savarankiško turtinių teisių turėtojo, teisinio statuso. Gana ilgą laiką buvo formuojama teismų praktika, pagal kuri išlaikymas buvo priteisiamas tėvo, su kuriuo gyveno turintis teisę gauti išlaikymą vaikas, naudai. Pasikeitus vaiko teisių sampratai ir suteikus vaikui autonomiškas teises, kreditoriaus klausimas vaiko išlaikymo prievolėje turi būti iš naujo išnagrinėtas. Straipsnyje analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad einama būtent šiuo keliu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaiko teisės; Vaiko išlaikymas; Children rights; Child support.

ENIt is evident from practice that the child's right to support and its defence largely depends on how the issues of children support entities are settled. Therefore the main aim of this article is to determine through the analysis of law doctrine and court practice the relevant creditor and the relevant debtor in the child support obligation. It is worth mentioning that the answer to these seemingly simple questions is by far not so easy. Undoubtfully, both parents of the child are debtors in the obligation of the child support, however, the opinions part when they have to decide on the starting date when they become debtors and at what extent the retroactive principle may be applied to their duties, arising from this obligation. In this respect two different solutions are possible. First, the formal basis of the origin of the obligation may be stressed - the registration of paternity (maternity) - and consider it as the starting point of the support obligation. Second, it may be considered, that the child support obligation is natural, therefore the parties' rights and duties connected with it come into existence together with the birth of the child. It is this position that is being stressed in the article. In Lithuania the issue of the creditor in the obligation of the child support has been solved differently in court practice during the last decade. The laws in force previous to the new Civil Code did not provide for the legal status of the child as an independent possessor of property rights.Due to this reason, there was quite an old court practice, when the support used to be given to another father or mother, with whom the child having the right to support lived. However, after the concept of the rights of the child had transformed and after autonomous rights had been granted to the child, the issue of the creditor in the child support obligation has to be revised. The practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania, analysed in the article, shows that presently this particular direction is being taken. [From the publication]