LTNeįgalus žmogus nėra ligonis – tai individas, turintis negrįžtamų motorinės funkcijos, regėjimo, klausos ar intelekto sutrikimų, kurie laikytini nuolatinėmis asmens savybėmis, bet ne ligos ar traumos klinikiniais simptomais. Monografijoje analizuojama, ar Lietuvoje yra psichosocialinių prielaidų mokytinus neįgalius vaikus integruoti į bendrojo lavinimo sistemą ir ar neįgalūs sportininkai turi lygias galimybes sportuoti kaip ir įgalieji, siekiant jų socialinės gerovės ir atskirties mažinimo; aptariamos požiūrio į neįgaliuosius teorijos (kontaktų, stigmų, tarpasmeninių santykių ir kt.) bei teikiama autorės parengta integruoto neįgalių vaikų ugdymo bendrojo lavinimo sistemoje ir neįgalių sportininkų gyvenimo kokybės tyrimo lygių galimybių aspektu metodika. Tyrimu atskleista, kad gyvenimo kokybės fizinei sričiai mažiausiai turi įtakos regos, daugiau klausos ir daugiausiai judėjimo negalia. Negalios sukeliamą skausmo ir diskomforto pojūtį sportininkai įveikia mobilizuodami latentinius energingumo veiksnius. Vyrų ir moterų negalia vienodai turi įtakos jų gyvenimo kokybės fizinei sričiai ir joje susikuriantiems latentiniams veiksniams. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad fizinė veikla yra puikus įgalinimo pavyzdys, nes negalia papildomai sukuria latentinius veiksnius, labiausiai iš kurių išsiskiria ne negalios suponuojamas skausmo pojūtis, bet pakankamai ryškiai atsiskleidžianti skausmo pojūčio įveika, kuri reiškiasi energingumu. Kuo daugiau energijos, tuo daugiau galimybių įveikti negalią, tuo daugiau žmogui reikia iš gyvenimo ir gyvenimas tampa prasmingesnis.Reikšminiai žodžiai: Elgesys; Integracija; Integruotas neįgaliųjų mokymas; Integruotas ugdymas; Komunikacija; Mokykla; Mokymas; Mokymo teorijos; Mokytojai; Neįgalieji; Neįgaliųjų socialinė politika; Neįgaliųjų socialinė raida; Neįgaliųjų sportas; Neįgalumo fenomenas; Požiūris į neįgaliuosius; Socialinės institucijos; Sportas; Sveikata; Tarpasmeniniai ryšiai; Education; Attitudes towards disabled people; Behaviour; Communication; Disability social development; Disability sport; Disabled persons; Health; Integrated Education; Integrated education of disabled; Integration; Interpersonal realationship; Phenomenon of disability; Shool; Social institutions; Social policy of the disabled; Sport; Tearcher; Theories of learning.
ENA disabled person is not a patient. It is an individual with irreversible motor, vision, hearing or intellectual disorders which should be considered the person’s permanent qualities rather than clinical symptoms of a disease or trauma. The monograph contains the analysis whether psycho-social preconditions for the integration of disabled children, who are able to learn, into the general education system are available in Lithuania and whether disabled and able sportsmen have equal opportunities to do sports to achieve their social welfare and reduce exclusion. The theories on approaches to the disabled (contact, stigma, interpersonal relations theories, etc.) are discussed and the author’s methodology for the integrated research on the quality of life of disabled children in the system of general education and of disabled sportsmen from the perspective of equal opportunities is provided. The research revealed that the physical area of the quality of life is least affected by sight, more by hearing and most by movement disability. Sportsmen overcome the feeling of pain and discomfort caused by disability by mobilising latent energy factors. Male and female disability has the same impact on the physical area of the quality of their life and latent factors generated there. The results of the research confirmed that physical activities are a great example of enabling because disability also generates latent factors with fairly obvious overcoming of pain, which manifests as energy, standing out among them rather than the feeling of pain presupposed by disability. The more energetic people are, the more possibilities to overcome disability are available, the more they want from life and their life becomes more meaningful.