Pasaka "Eglė žalčių karalienė". Tomas 4, Tyrinėjimai, kitos žinios

LTUnikalus pasakos "Eglė žalčių karalienė" vaidmuo lietuvių ir kitų tautų kultūroje verčia apsidairyti, kokių tyrinėjimų ši pasaka sulaukė iki šiandienos. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, parengtas ketvirtas tomas, į kurį sutelkiama dauguma autorių tyrinėjimų, skelbtų straipsniais ar knygose, taip pat ir kita aktuali medžiaga: recenzijos, ištraukos iš enciklopedijų, duomenys iš pasakų tipų katalogų, atskiri paaiškinimai ar įžangų teiginiai, kurie lydi pasakų tekstų publikacijas, mintys iš mokyklinių vadovėlių. Knygoje pateikiami spausdinti darbai, išskyrus dvi išimtis: iš archyvo skelbiama tautosakininkės Margaritos Vymerytės disertacijos ištrauka (1934), viena pirmųjų specifinių mokslinių šios pasakos įžvalgų, ir Maskvos folkloristo Jurijaus Smirnovo, ypač daug sukaupusio medžiagos apie šios pasakos tipo tradiciją Polesėje, pastabos (2007). Pasaka "Eglė žalčių karalienė" yra pavadinama ir kitais vardais, kaip antai "Eglės pasaka", "Žalčio pati", "Žalčio nuotaka", "Vyras-žaltys" ir pan. Naujausiame tarptautiniame Hanso Jorgo Uterio sudarytame pasakų tipų kataloge ji pavadinta "Žaltys jaunikis". Tad ir šiame tome jos vardai įvairuoja. Visus tomo tekstus siekiama pateikti autentiškus, išskyrus tuos, kurie buvo skelbti užsienio kalbomis: jie čia išversti į lietuvių kalbą. Redaguojant lietuviškus tekstus, atsisakyta svetimžodžių, netaisyklingų, neįprastai sudarytų žodžių, nenorminių konstrukcijų. Patvarkyta rašyba, sudabartinta skyryba.Reikšminiai žodžiai: Pasaka; Lietuvių fokloras; Eglė - žalčių karalienė; Tale; Lithuanian Folklore; Eglė - Queen of Serpents; Pasakos; Tautosaka; Tautosakos tekstai; Tautosakos tyrimai; Fairy-tales; Eglė - Queen of the Snakes; Lithuanian folklore; Folklore texts; Folklore studies.

ENThe original fairy tale "The Snake as Bridegroom" (ATU 425M), most frequently known in Lithuania as "Eglė - the Queen of Serpents", and sometimes also as the "Eglės Tale" or the "Serpent's Tale", in Latvia - as "The Serpent's Bride", was first published in Vilnius in 1837, soon evoking responses in Polish, Lithuanian and Latvian literature: e.g. poem by Kraszewski Witolo rauda (1840), poem by Baranauskas Anykščių šilelis (1858-1859), poem by Auseklis "Serpent, the Father of Snakes", lyrical epic "The Serpent's Bride" by Lautenbahs ( 1880), and plays by Fromas- Gužutis (1897) and Aspazija (1927). However, because of unfavorable political and cultural situation of the 19t h century, only scattered occasional comments on its fantastic, mythical nature and its close relations with beliefs, etc. appeared. Such literary pieces were implicitly juxtaposed to the Metamorphoses by the Roman poet Ovid. [...] [text from summary].