Europos Sąjungos pramonės politikos reguliavimas skatinant konkurencingumą bendrojoje rinkoje

LT[...] Straipsnyje nagrinėjamas pramonės vyriausybinio reguliavimo pagrįstumas, ES bendrosios pramonės politikos formavimo priežastys ir įtaka pramonės plėtrai ir konkurencingumui bendrojoje rinkoje. Kiekvienoje šalyje rinkos trūkumus sąlygoja įvairios priežastys - rinkos dydis, regioninio išsivystymo netolygumas, darbo jėgos kvalifikacija, darbo jėgos judėjimas, tyrimams ir mokslui mažėjančios lėšos. Vyriausybė, formuodama ir įgyvendindama pramonės politiką siekia šalinti rinkos trūkumus, gerindama verslo aplinką, skatindama investicijas ir inovacijas. Tačiau svarbi ne tik nacionalinės vyriausybės parama, bet ir ES vaidmuo remiant mokslo tyrimų ir naujų technologijų diegimą visoje Europos Sąjungoje, tam kad išvengti mokslo tyrimų dubliavimo, mažinti stambių investicijų riziką, didinti pramonės įmonių mokslinių tyrimų apimtis. Vykstant Europos šalių integracijai tapo aktualu didinti visos ES pramonės šakų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, ypač aukštųjų technologijų pramonės šakose, tad Bendroji ES pramonės politika skirta koordinuoti ES narių nacionalines pramonės politikas, jei priemonės, naudojamos problemoms spręsti turi nepageidaujamų efektų bendraujant su kitomis šalimis. Bendra ES pramonės politika besiplečiančioje rinkoje gali turėti didesnę įtaką nei nacionalinės politikos, kai jų harmonizacija didina bendros strategijos veiksmingumą. Lietuvos pramonės produkcijos konkurencingumas straipsnyje tiriamas analizuojant prekių grupių atskleisto konkurencinio pranašumo rodiklių kaitą 1996-2006 metais, įvertinamos pramonės šakų plėtros tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pramonės politika; Vyriausybinis reguliavimas; Konkurencingumas; Atskleistas konkurencinis pranašumas; Industry policy; Government regulation; Competitiveness regulation; Reveal comparative advantage.

EN[...] The article analyzes the legitimacy of industry under the governmental regulation, reasons for the formation of general industrial policy of EU and the impact on industrial development and competitiveness on common market. In each country, market drawbacks are caused by various reasons - the size of market, imbalance of regional development, labor skills, labor movement, declining funds for research and education. During the formation and implementation of industrial policies, the government seeks to eliminate market drawbacks through the improvement of business environment, encouragement of investments and innovations. However, not only to support of national government is important, but also the role of EU in supporting the introduction of scientific researches and new technologies across the European Union, in order to avoid duplication of scientific researches, to reduce risk for large-scale investments, to increase the scope of scientific researches in industrial enterprises. With the integration of European countries, the increase of the competitiveness of EU industry on the international market became important, especially in the field of high-tech industries, so the common EU industrial policy is designed to coordinate national industrial policies of EU Member States, if the means used to solve the problems have adverse effects when dealing with other countries. Common EU industrial policy may have a greater impact than national policy within an expanding market, when their harmonization increases the efficiency of their common strategy. The competitiveness of Lithuanian industrial production is studied in the article through the analysis of the rate change of unclosed competitive advantage of trade groups in 1996-2006, as well as trends for industry are estimated.