Abrahamas Jakobas Penzelis ir Rytų Prūsija

LTStraipsnyje supažindinama su svarbiausiais vokiečio Abrahamo Jakobo Penzelio, antrojoje XVIII a. pusėje dalyvavusio Rytų Prūsijos visuomenės gyvenime, gyvenimo faktais ir asmenybe. Toliau, remiantis šiais duomenimis ir Penzelio epistoliniu palikimu, bandoma apibrėžti jo vietą greta kitų švietėjišką darbą dirbusių Mažosios Lietuvos ir Vokietijos kultūros darbuotojų. Penzelis palaikė ryšius su iškiliausiais Mažosios Lietuvos kovotojais už lietuvių kalbos ir kultūros teises -- Liudviku Rėza, Gotfrydu Ostermejcriu bei jo sūnumi Zygfrydu. Į Penzelį, kaip Rytų Prūsijos žinovą ir turintį ten ryšių žmogų, dažnai būdavo kreipiamasi prašant tarpininkauti. Jis tarpininkavo ir Rėzai, norėjusiam, kad Johannas Wofgangas Goethe paremtų sumanymą išleisti lietuviškų dainų rinkinį. Savo bibliotekoje jis buvo surinkęs ir lietuviškų knygų. Penzelis domėjosi Rytų Prūsijoje leidžiama lituanistine literatūra, vertindavo ją spaudoje ir laiškuose. Laiškai liudija, kad jis aktyviai reaguodavo į literatūrinio gyvenimo naujoves. Straipsnio autorė daro išvadą, kad nors Penzelis, gyvendamas Karaliaučiuje, apsiribojo vokiškosios visuomenės dalies interesais ir netapo lietuvių kalbos bei kultūros teisių rėmėju, bet dviejų tautų komunikacijai jo reikšmė yra neabejotina. Penzelis apibūdintinas kaip tam tikras "katalizatorius", savo veikla ir interesais prisidėjęs prie lietuvių kultūrinio gyvenimo Rytų Prūsijoje aktyvinimo. Jis tapo tarpininku tarp lietuvių Rytų Prūsijoje ir vokiečių kultūros, užčiuopdamas interesų srautus ir sugebėdamas operatyviai reaguoti į kultūrinio gyvenimo aktualijas.Reikšminiai žodžiai: Abrahamas Jakobas Pentzelis; Gotfrydas Ostermejeris; Lietuvių lteratūra Rytų Prūsijoje; Apšvieta; Abraham; Jakob Pentzel; Gottfried Ostermeyer; Lithuanian Literature in East Prussia; Enlightenment.

ENThe article presents the most important facts of life and personality of German Abraham Jacob Penzel, who participated in public life of East Prussia in the second half of the eighteenth century. Next, on the basis of this data and epistolary legacy by Penzel, his place alongside with other cultural workers from Lithuania Minor and Germany who did an educational work is attempted to be defined. Penzel maintained contacts with the most prominent fighters for Lithuanian language and cultural rights from Lithuania Minor - Ludwig Rhesa, Gottfried Ostermejer and his son Zygfryd. Penzel was often addressed with the request to mediate as the judge of East Prussia and who had contacts there. He also intermediated for Rhesa who wanted Wofgang Johann Goethe to support the idea to release a set of Lithuanian songs. He had also collected Lithuanian books in his library. Penzel was interested in the Lithuanian literature published in East Prussia; he evaluated it both in the press and his letters. The letters show that he actively responded to the novelties in literary life. The author draws the conclusion that although Penzel while residing in Koenigsberg limited himself by the interests of the part of German society and did not become the supporter of Lithuanian language and cultural rights, but its importance for the communication of two nations is undeniable. Penzel may be characterized as a kind of "catalyst" who contributed to the activation of Lithuanian cultural life in East Prussia through his activities and interests. He became a mediator between the Lithuanian culture in East Prussia and German culture, groping the flows of interest and being able to respond to the realities of cultural life quickly.

• Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare: Abrahamo Jakobo Penzelio, Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Martyno Liudviko Rėzos laiškai dėl lietuvių dainų rinkinio "Dainos oder Litthauische Volkslieder" (1825) / Liucija Citavičiūtė. Archivum Lithuanicum. 2017, t. 19, p. 197-242.
• Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių / Nijolė Strakauskaitė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 255 p., [1] iliustr. lap.
• Rygoje saugomos Martyno Liudviko Rėzos Abrahamui Jakobui Penzeliui siųstos knygos / Ernesta Kazakėnaitė. Knygotyra. 2019, t. 72, p. 166-182.