Inter maiestatem ac libertatem, czyli szlachecka wolność wobec samodzierżawia

• Inter maiestatem ac libertatem, arba bajorų laisvė patvaldystės akivaizdoje
• Inter maiestatem ac libertatem or liberties of gentry in autocracy

LTRusijos armija 1654-1655 m. užėmė didelę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalį. Caras Aleksiejus Michailovičius vylėsi užimti visos Abiejų Tautų Respublikos sostą. Todėl troško užsitikrinti istorinės Lietuvos politinės tautos bent jau palankų neutralumą. Šios tautos atžvilgiu vykdė lanksčią politiką. Priėmė nemažos Lietuvos bajorijos dalies ištikimybės priesaiką. Besipriešinantiems leido išvykti, kai kuriuos suėmė ir išvežė net į Kazanę, Vologda, Tobolską. Prisiekusiems patvirtino senąsias teises ir senąsias institucijas. Tačiau absoliutinės valstybės konfrontacija su bajorų respublikos tradicijomis kėlė problemų. Maskvos vaivados negalėjo ir, matyt, nenorėjo suprasti jiems iš bajorų privilegijų kylančių suvaržymu. Dėl savo teisiu pažeidimų bajoru seimeliai skundėsi pačiam carui. Pavietų pareigūnai, nurodydami savo senąją kompetenciją, taip pat gynėsi nuo naujų pareigų. Ta taktika būdavo sėkminga i k i tam tikros ribos. Gresiant jėgos panaudojimui, bajorai nusileisdavo. Amžininkų viešoji nuomonė, matydama prievartą, lengvai atleisdavo carui prisiekiančiu nuodėme. Ištikimybė teisėtam valdovui Jonui Kazimierui buvo vertinama, tačiau nebuvo sekama negausiu tos ištikimybės saugotųjų pavyzdžiu. Šios pastabos tėra bandymas nurodyti problemas, kurias kėlė bajoru respublikos kultūros ir absoliutinės valstybės konfrontacija. Joms reikėtų platesnių tyrimų. Todėl šios pastabos tebus tiktai svarbios ir skubiai spręstinos užduoties - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros istorijos tyrimo - fragmentas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Politinės kultūros istorija; Respublikos-Rusijos karų istorija; History of GDL; History of political culture of the Grand Duchy of Lithuania; Hisoty of Republic-Moscowia wars.

ENThe Russian army occupied in 1654-1655 the greater part of the Grand Duchy of Lithuania. Czar Aleksėj Michailovich hoped to come to the throne of the whole Republic. For this reason he sought to ensure for himself at least a favourable neutrality of the political nation of historical Lithuania. Towards this nation he pursued a flexible policy. He accepted an oath of a great part of Lithuanian gentry. Those in opposition were allowed to leave the country, some were arrested and deported as far away as Kazan, Vologda. Tobolsk. For those who gave oath preserved the old privileges and institutions. However, the confrontation between the absolute state and traditions of gentry republic produced problems. Governors from Moscow were unable and, evidently, unwilling to understand the restrictions arising from gentry privileges. Gentry district assemblies would complain to czar himself of violations of their rights. Indicating their old competence district officials dodged new responsibilities. This tactics used to be successful t i l l certain limits. Under the threat of force gentry would concede. The public opinion of contemporaries, seeing force and constraint, was inclined to forgive the sins of those who gave oath. The loyalty to the legal ruler Jan Kazimierz was appreciated, however the few examples of such loyalty would not be followed. These observations are only an attempt to point out the problems generated by the confrontation between the culture of gentry republic and absolute state. This problem deserve a more extensive research thus, these observations represent merely a fragment of topical task - research of the history of political culture of the Grand Duchy of Lithuania. [From the publication]