Sprawa Świadoska (1647)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Sprawa Świadoska (1647)
Alternative Title:
  • Svėdasų byla (1647)
  • Svėdasai (Świadość) case (1647)
Summary / Abstract:

LTA utorius analizuoja medžiagą apie Lietuvos evangelikų vado kunigaikščio Jonušo Radvilos apkaltinimą dėl kryžių pašalinimo Svėdasu valdoje, buvusioje Vilniaus vaivadijos Ukmergės paviete. Pastebi, kad pradžią konfliktui davė klebono veiksmai perkeliant kryžius. Žinių stoka apie tai, kur šie stovėjo, apsunkina kunigo veiksmu motyvu nustatymą. Labiausiai panašu į teisybę, kad, laikydamas kryžius riboženkliais ir keisdamas jų vietą, kunigas norėjo padidinti savo žemės plotą. Tačiau galėjo norėti pabrėžti Svėdasų katalikiškumą. Kunigaikščio, kuris tikriausiai nenumatydamas galimų savo veiksmų pasekmių (ar nekreipdamas j jas dėmesio) įsakė kryžius pašalinti, reakcija ne tik suteikė Vilniaus vyskupui galimybę pareikšti jam kaltinimus Seime, bet privertė imtis veiklos. Lieka neišspręsta keliolikos kūrinėlių, kuriuose buvo puolamas Jonušas Radvila, autorystės ir atsiradimo aplinkybių klausimas. Autoriaus nuomone, jie atsirado tarsi kryžių bylos paraštėje, asmeninio kunigaikščio priešo, galbūt Kazimiero Leono Sapiegos, inspiracijos dėka. Bylos sprendimą nulėmė karalius Vladislovas Vaza, kuris iš pradžių pasiekė, kad Seimas paliktų jam spręsti šią bylą. Tolesnis tarpininkavimas padėjo kunigaikščiui ir vyskupui susitarti. Šis susitarimas užbaigė Jonušo Radvilos konfliktų su Lietuvos katalikų bažnyčia laikotarpi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos evangelikų istorija; Lietuvos katalikų istorija; Religinės tolerancijos istorija; History of GDL; History of Lithuanian evengelists; History of Lithuanian catholics; History of confessional tolerance.

ENThe author analyses the material about the charge of the leader of Lithuanian evangelists, duke Janusz Radziwiłł (Jonušas Radvila), with elimination of crosses in the Svėdasai estate of Ukmergė district (Vilnius voivode's district). The conflict arose after rector's actions removing the crosses. The lack of data about where these crosses used to stand makes it difficult to find out the real motifs of rectors actions. It is most likely, that considering them to be boundary marks and changing their localization he wanted to expand his land area. But it is also possible that he wanted to empha size the Catholicmindedness of Svėdasai estate. In any case, the duke failed to anticipate the possible consequenses of his actions (or, perhaps, ignored them) and his reaction gave grounds to Vilnius bishop to accuse him before the Seym, whereas the Seym was compelled to take serious measures. The question of authorship and circumstances of appearance of some offensive works against Jonušas Radvila remains obscure. In author's opinion they appeared as a secondary reaction in the context of the case of crosses and, probably, were inspired by duke's personal enemy Kazimierz Leon Sapiega. The fate of the case was predetermined by king Władysław Waza's position who asked the Seym, to leave the case to his own consideration. King's intercession resulted in duke's and bishop's reconcilement and put the end to the conflict between Janusz Radziwiłł and Lithuanian Catholic Church. [From the publication]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/17864
Updated:
2022-01-07 15:40:19
Metrics:
Views: 33
Export: