Public finance of Lithuania: gender perspective

LTDabartiniu metu lyčių studijos ir lyčių analizė yra gana įprasta tema universitetiniame švietime ir tyrimuose, bet tai vyksta socialinių mokslų požiūriu. Yra pastangų taikyti lyčių analizę ekonomikoje, tačiau tik mikroekonomikos lygiu. Tačiau lyčių asimetrija ir iškraipymai pasireiškia taip pat ir makroekonominiu lygiu ir todėl lyčių nelygybės problema turėtų būti sprendžiama tiesiogiai siejant su ekonomikos augimu, monetarine politika, valstybės biudžetu, tarptautiniais ekonominiais santykiais ir gyventojų pajamų politika. Lietuvos BVP struktūra neatspindi tokio svarbios ekonomikos šakos, kaip vadinamoji reproduktyvioji ekonomika, kuri yra atsakinga už žmogiškojo kapitalo reprodukciją. Remiantis kitose šalyse atliktais tyrimais, galima teigti, kad dėl valstybės politikos, kuria siekiama sumažinti valstybės paramą, didėja neapmokamo moterų darbo dalis reproduktyvioje ekonomikoje. Priverstinis neapmokamo darbo didėjimas yra laikomas smurto prieš moteris forma makroekonominiu lygiu. Valstybės socialinės lengvatos yra valstybės kompensacijų forma moterims už jų nematomą indėlį į BVP, reproduktyvų darbą, atliktą namų ekonomikoje. Autoriai daro išvadą, kad Lietuvos biudžeto planavime egzistuoja aiški lyčių asimetrija ir tokia praktika legalizuoja ir skatina lyčių nelygybę. To rezultatas yra prasti makroekonominiai indikatoriai: santykis tarp biudžeto pajamų ir BVP yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (30 proc.) ir neturi tendencijos didėti. Siekiant Lisabonos strategijos ir Europos Komisijos Naujos socialinės sanglaudos strategijos iškeltų tikslų, rekomenduotina atlikti Lietuvos valstybinio ir savivaldybių biudžetų analizę lyčių požiūriu.Reikšminiai žodžiai: Lyčių ekonomika; Finansinė lyčių analizė finansuoti; Lyčių reaguoja biudžetą; Lyčių asimetrija.; Gender economics; Gender analysis of finance; Gender responsive budget; Gender asymmetry.

ENThe paper presents the analysis of Lithuania's economic growth, tax policy, state budget and municipality budgets, using of the EU structural funds support from a gender perspective. Gender asymmetry is examined not only at the microeconomic level, but also at the level of macroeconomics, therefore solutions of gender problems have to be relevant and adopted in view of macroeconomic criteria. [From the publication]