Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai

LTLDK etninės lietuviškos dalies miestai, ypač didieji - Vilnius, Kaunas, - nuo pat pradžios buvo daugiakalbiai. Miestų raštinės dokumentus ir aktų knygas rašė lotynų, gudų, vokiečių kalbomis, nuo XVI a. vidurio įsileido lenkų kalbą. Dabarties tyrimai rodo, kad lietuviai gausiai gyveno miestuose, o lietuvių kalba vartota miestų viešajame gyvenime. Tačiau lietuvių kalbos būklės Kaune visai nežinome. XVI a. I pusėje lietuvių Kaune gyventa daugiau negu vokiečių. Tačiau miesto vaito, tarybos, suolininkų teismo raštinės savo knygų lietuviškai nerašė. Vis dėlto jos gali prabilti lietuviškai ir paliudyti, kad lietuvių kalba buvo plačiai vartojama Kauno viešajame gyvenime. Tai, kad į gudiškus ar lotyniškus tekstus pateko daug lietuviškų šnekamosios kalbos žodžių, rodo tas kalbas Lietuvoje buvus tik rašto kalbomis, o lietuvių kalba - naudojamą viešajame gyvenime. Ypač daug medžiagos teikia vaito aktų knygos. Lietuviški žodžiai į jas skverbėsi kaip asmenvardžių dalys, papildomai įvardijančiomis asmenį. Tokie lietuviški žodžiai ir yra tyrimo objektas. Analizė rodo, kad XVI a. daug kauniečių, gal net dauguma, buvo lietuviai. Lietuviškai kalbantys nelietuviškai rašantiems įpiršdavo lietuviškus žodžius vietoj rašto kalbose esančių atitinkamų žodžių, arba kaip įvardijimą reiškinio, kurio raštininkas rašto kalba įvardyti nesugebėdavo (lietuviški amatų pavadinimai, giminystės ryšiai, daug kaimo sferos reiškinių).Reikšminiai žodžiai: Lietuvos miestai; Kaunas; Vaitas; Reformacija; Lithuanian towns; Kaunas; Reformation.

ENThe towns of the ethnic Lithuanian part of the Grand Duchy of Lithuania, especially the big ones, i. e. Vilnius and Kaunas, were multilingual from the very start. The written documents and acts were written in Latin, Byelorussian and German languages and, from the middle of the 16th century, the Polish language. The present day studies show that there were a lot of Lithuanians, living in towns and the Lithuanian language was used in the towns’ social life. However, there are no data on the state of the Lithuanian language in Kaunas. In the 1st half of the 16th century Kaunas had more Lithuanian residents than Germans. However, the offices of the town did not use the Lithuanian language when making records in their books. Nevertheless the Lithuanian language was widely used in the social life of Kaunas. The fact that a lot of words of the spoken Lithuanian language were found in Byelorussian and Latin texts shows that the languages in Lithuania were used only for writing and the Lithuanian language was the one used in social life. The acts of the town elder provide an especially significant amount of information. Lithuanian words are found as parts of personal names. The aim of the study is the analysis of such words. The analysis shows that the majority of residents of Kaunas in the 16th century were Lithuanians. The persons, who spoke Lithuanian, thrusted Lithuanian words to the persons, who wrote in non-Lithuanian languages instead of the corresponding words, which existed in the written language or as names of the phenomena, which could not be named by the person who wrote (Lithuanian names of crafts, family relations, phenomena of the rural sphere).

• 1537-1538 metų Žemaitijos miestelėnų įvardijimas / Jūratė Čirūnaitė. Liaudies kultūra. 2010, Nr. 4, p. 8-15.
• Kauno Freda ir Aleksotas: oikonimų istorinio sociumo kontekstas / Nijolė Taluntytė. Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys : mokslinių straipsnių rinkinys / redaktorių kolegija: pirmininkė - Jadvyga Krūminienė ... [et al.]. Kaunas: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. P. 421-427.
• Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII amžiuje / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2001, t. 45, p. 123-143.
• Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII-XVIII amžiuje / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 53-77.
• Lietuviškos asmenvardžių lytys XV amžiaus Lietuvos Metrikos dokumentuose / Vidas Garliauskas. Baltistica. 2000, t. 35, Nr. 2, p. 231-246.
• Lietuvių kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XIV a. pabaigos iki pirmosios knygos (1547 m.): vartojimo politika ar politinis vartojimas? / Artūras Dubonis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 35-64.
• Miesto aprūpinimo žuvimi kasdienybė XVI a.: 1555-1564 m., 1568-1575 m. Kauno tarybos ir 1561–1564 m. Kauno vaito knygų duomenys / Dainius Elertas. Po muziejaus burėmis. 2020, t. 6, p. 39-67.
• Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje : gyvenimo sumiestinimo Lietuvoje atodangos / Jolanta Karpavičienė ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Versus aureus, 2005. 276 p.
• Seniausios Lietuvoje 1599-1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2015, t. 73, p. 55-81.
• Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose / Alma Ragauskaitė. Baltu filoloģija. 2006, t. 15, Nr. 1/2, p. 81-94.
• XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2000, t. 43, p. 93-110.
• XVI-XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba / Alma Ragauskaitė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2003, 7, p. 82-92.
• Žemaitijos miestelėnų įvardijimas XVI amžiuje.. Baltu filoloģija. 2005, t. 14, Nr. 2, p. 5-12.
• Потребность в литовском языке и масштабы его использования в конце XV в. и в первой половине XVI в. в Великом княжестве Литовском / А. Дубонис. Этнокультурные и этноязыковые контакты на территории Великого Княжества Литовского : материалы международной научной конференции. 2006. P. 65-76.