LTNors žmogiškųjų išteklių vystymo konceptualūs pokyčiai literatūroje yra aptarti, o keli iš autorių yra ypač gilinęsi į žmogiškųjų išteklių vystymo esmę organizacinio mokymosi aspektu, tačiau nepavyko rasti mokslinių šaltinių, kurie atskleistų, kokios žmogiškųjų išteklių vystymo konceptualiosios idėjos turi būti nuosekliai įvaldomos besimokančios organizacijos tapsmo procese. Todėl šio straipsnio tikslas - išryškinti žmogiškųjų išteklių vystymo koncepcijų kaitą organizacijai tampant besimokančia. Pirmoje straipsnio dalyje atskleidžiama besimokančios organizacijos ir jos vystymo esmė ir problemos. Antrojoje dalyje įrodoma, kokios esminės žmogiškųjų išteklių vystymo koncepcijos svarbios organizacijos vystymui į besimokančią, o taip pat - kokios yra ypač reikšmingos su jomis susietai naujai žmogiškųjų išteklių koncepcijai ir kokias sampratas jos keičia. Tyrimas atliktas remiantis mokslinės literatūros analize. Toliau pateikiamos svarbiausios išvados. Besimokanti organizacija apibūdinama darbuotojų nuolatinį tobulėjimą įgalinančia aplinka, kurioje vyksta jų mokymasis individualiame ir kolektyviniame lygmenyse siekiant užtikrinti nuolatinę inovaciją. Pasiekti tokį organizacijos būvį - sudėtingas uždavinys, todėl reikia pasirinkti sisteminio besimokančios organizacijos vystymo strategiją. Tokios "generalinės linijos“ pasirinkimas organizacijoje dar nereiškia, jog konkrečių padalinių vystymui negali būti taikomi mažiau brandžios žmogiškųjų išteklių vystymo koncepcijos. Jų parinkimas konkretaus padalinio vystymui priklauso nuo šio padalinio brandos vystytis į besimokančią organizaciją lygio.
ENNadler (1970) who was the first to provide the concept of human resource development conceptualizes human resource development as a series of organized activities which have been planned to change the behaviour of organization members over a period of time. This kind of development is based on vocational learning which leads the employees to being more effective in their work. In its first stage, the concept of human resource development was focused only on individual's vocational training (in particular, qualification development) and development inside the organization. Another stage of human resource development is related to a two-dimensional expansion of the concept: competence development and accreditation of prior learning not only in the organization but also outside it in terms of vocational training (Hendry et al., 1991). Some other important steps of conceptual change should be highlighted in human resource development. One of them is related to the expanded approach to employee development. Employees are regarded as self-directed learners, with a special emphasis on their experiential learning and relation to their career development. Another step is to expand human resource development from the focus on individual employees to group and organizational learning (McLagan, 1987; Burke, 1994). Yet another step refers to creating the system for developing not only the members of organization but also those who are not employed in the organization but are related to it. The paper discusses the change of human resource development concepts in the process of becoming a learning organization. [From the publication]