LTStraipsnyje analizuojama nuteistų asmenų resocializacijos problema. Pakankamai didelis pakartotinai nusikalstančiųjų ir grįžtančiųjų į nelaisvę skaičius (tarp jų - ir jaunimo) byloja apie būtinybę Lietuvoje sukurti nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų resocializacijos sistemos modelį. Toks modelis turėtų minėtiems asmenims padėti įsitraukti į darbo rinką, tapti vienodai konkurencinga darbo jėga bei garantuotų jiems pilnavertį gyvenimą laisvėje. Straipsnyje atskleidžiamos resocializacijos proceso pozityvumą ir efektyvumą skatinančios sąlygos: nuolatinis procesas, tęstinumas, specialistų kvalifikacijos kėlimas ir kita. Aptariant empirinio tyrimo duomenis, daromos kelios išvados. Pirma, tie asmenys, kurių išsilavinimas yra žemesnis nei vidurinis, įvykdo daugiausiai nusikaltimų. Rečiau nusikalsta asmenys, turintys aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Antra, tyrimu nustatyta, kad nuteistieji, kurie buvo auklėjami savo biologinių tėvų šeimoje, dažniau palaiko šiltus ir atvirus tarpusavio santykius su tėvais nei tie, kurie augo ne savo biologinėje šeimoje. Trečia, dauguma kalinčių asmenų turi išreikštus edukacinius poreikius ir viziją, kaip šiuos interesus patenkinti. Ketvirta, iš apklausos rezultatų matyti, kad dauguma įkalintų asmenų projektuoja savo ateitį laisvės atėmimo vietoje.Reikšminiai žodžiai: Resocializacija; Socialinė komunikacija; Edukaciniai lūkesčiai; Nuteisti asmenys; Re-socialization; Social communication; Educational expectations; Convicted.
ENThe article analyses the problem of the re-socialization of convicts. The conditions encouraging the positiveness and effectiveness of the process of re-socialization are revealed here, namely, the constant process, continuity, specialists' improvement of professional skills and the like. The generalized scientific (academic) literature is illustrated (grounded) by the empirical research data. While presenting the research data, the conclusion that convicts have evident educational needs is made. Besides, convicts who do not have a secondary education commit the highest number of crimes. It also comes into light that younger convicts (aged between 18 and 24) are more motivated in a professional sense than people of other age groups (ages). Through the analysis of the research data it is shown that convicts who have grown up in the families of their biological parents maintain warm and open mutual relationships with their parents more often than those who have not been raised in their biological families. In addition, the majority of the convicted project their future in prison (70 %). More than 60 % of respondents plan to ensure their means of subsistence legally after the release from prison. [From the publication]