Pilietiškumo kontekstai: politikos įpilietinimo problematika : recenzija

LTRecenzijoje nagrinėjama Klaipėdos universiteto Politologijos katedros išleista kolektyvinė monografija "Pilietiškumo kontekstai: politikos įpilietinimo problematika". Minėtas leidinys skirtas aktualiai ir plačiai aptariamai pilietinės visuomenės problematikai. Lietuva, tapdama nepriklausoma valstybė, prisiimdama demokratijos įsipareigojimus, kartu įsipareigojo plėtoti pilietiškumą. Dėl įvairių priežasčių demokratijos procesai ne tik vėluoja, bet ir deramai neįsitvirtina. Kaip tik dėl to nepavyksta įpilietinti ir pačios visuomenės. Neįsitvirtinęs, nesusiformavęs pilietiškumas turi ir kitų regimų priežasčių. Lietuvos istorijoje nesama nei nuoseklios, nenutrūkstamos, ilgalaikės, nei modernios pilietiškumo patirties. Pati pilietiškumo problematika iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta. Laisvi ir lygiateisiai piliečiai gali kurti laisvą ir lygiateisę visuomenę. Tie patys laisvi ir lygiateisiai piliečiai savo laisvu ir įsipareigojančiu dalyvavimu paliko pilietinę visuomenę. Kodėl nenorima tokios visuomenės? Nenorima, nes tebėra įkalintos laisvos iniciatyvos, pati laisva valia. Iniciatyvos atiduotos ir vis atiduodamos valdžios institucijoms, suvokiant, kad politika yra skirta tik valdžiai, valstybinėms institucijoms ar instancijoms. Kita priežastis, kad tebegyvenama ir tebenorima gyventi archajinės hierarchinės visuomenės pagrindu. [...] Minėta monografija krypsta ne į kokį nors deklaratyvumą ir kartu konstatuojamą pasyvumą, o priešingai - į patį projektyvumą. Pilietiškumo projekcijos - tai galimybės ir alternatyvos, pavojai ir išsigelbėjimai, tendencijos ir išskirtinumai. [Iš leidinio]

ENThe review contains the analysis of the collective monograph published by the Department of Political Sciences at Klaipėda University „Pilietiškumo kontekstai: politikos įpilietinimo problematika” [“Contexts of Citizenship: Problems of Making Politics Civil”]. The above mentioned publication is dedicated to the relevant and widely-discussed problems of the civil society. Lithuania, by becoming an independent state and taking on commitments to democracy, also committed to develop citinzenship. Democracy processes are not only delayed but also not properly embedded due to a number of reasons. Namely due to this reason efforts to make the society civil fail. Citinzenship has not firmly established and developed due to other obvious reasons. The history of Lithuania saw neither consistent, uninterrupted, long-term nor modern citizenship experience. The problems of citizenship seem very simple at first sight. Free citizens with equal rights can create a free society with equal rights. The same free citizens with equal rights left the civil society by their free and binding participation. Why such a society is undesirable? It is undesirable because free initiatives and free will are still confined. Initiatives were and still are handed over to public institutions by realising that politics is for authorities, public institutions or establishments. Another reason is the fact that we still live and want to live on the basis of the archaic hierarchical society. The monograph concerned is not focused on declarativity and declarative passivity, but on the contrary to projectivity. Citizenship projections are opportunities and alternatives, dangers and salvation, trends and unique features.

• A Theoretical model of the development of public citizenship in a sustainable environment: case of Lithuania / Olga Navickienė, Asta Valackienė, Renata Činčikaitė, Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Sustainability (Basel). 2023, 15, 3469, p. 1-15.
• Mokinių pilietinio aktyvumo ugdymo prielaidos lygių galimybių kontekste / Ilona Klanienė, Gražina Šmitienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 227-236.