Gynybiniai įrenginiai XIV-XVIII a. Vilniuje : disertacija

LTŠio mokslinio darbo tikslams įgyvendinti buvo pasitelkti įvairių mokslo šakų rezultatai, didesnį dėmesį darbe skiriant archeologinių tyrinėjimų rezultatams. Tyrimų duomenų analizė, apibendrinimas įgalino pasiekti užsibrėžtus tikslus, iškelti naujas hipotezes, išskirti iki šiol buvusias mažiau ištirtas Vilniaus gynybinio paveldo objektų grupes, o tai suteikė galimybę nuosekliau apžvelgti Vilniaus gynybinės koncepcijos raidą. Dalis Vilniaus gynybinių įrenginių vis dar yra nepakankamai gerai ištirti, todėl apibrėžti tikslesnius jų parametrus, tūrinę ir planinę struktūrą problematiška. Tenka pripažinti, kad dalies darbe aptariamų objektų priskyrimas gynybiniams yra hipotetinis. Šis darbas ir jame iškeltos tyrimų metu gautais faktais pagrįstos išvados bei hipotezės gali suteikti kokybiškai naują impulsą Lietuvos sostinės senovės gynybinių įtvirtinimų tyrinėjimams bei Vilniaus urbanistinės raidos rekonstravimui. Įvertinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad miesto plėtra ir gynybinių įtvirtinimų raida buvo glaudžiai tarpusavyje susiję procesai, todėl ir ateityje atliekant panašaus pobūdžio tyrimus tikslinga naudotis kiek įmanoma platesne duomenų apie senąjį Vilnių baze. [eLABa]

ENFindings from different disciplines were used to implement the goals of this work, with more attention given to archaeological investigations. Analysis and synthesis of investigative data allowed for achieving the goals set, for the formulation of new hypotheses and for defining groups of poorly studied Vilnius defensive heritage sites, which in turn allowed for a more comprehensive survey of the evolution of the Vilnius defensive concept. Some Vilnius defensive installations have still not been sufficiently investigated, making it problematic to define their parameters and inner and outer structures more precisely. It has to be admitted that the categorization as defensive installations of some of the sites discussed in the work is hypothetical. This work, the well-founded conclusions based on investigations drawn as well as hypotheses raised can provide a qualitatively new impulse to studies of the ancient defensive fortifications of the Lithuanian capital and the reconstruction of the urban development of Vilnius. Assessing the findings of the study, we can say that the growth of the city and evolution of defensive fortifications were intimately connected processes, therefore it would be appropriate in similar future studies to make use of as wide a data base as possible on old Vilnius. [eLABa]

• Global post-medieval/historical archaeology: the Baltic states / compiled by Erki Russow, Eric Tourigny and Sarah Newstead, contributed by Erki Russow, Ieva Ose and Miglé Urbonaité-Ubé. Post-medieval archaeology. 2021, 55, 3, p. 432-441.
• Kaip gimsta gatvės: Pilies gatvės viduramžių Vilniuje atvejis / Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė. Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. 6 / sudarytoja Zita Medišauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024. P. 13-33.
• Viduramžių Vilnius : planinės struktūros raida XIV-XV a. / Oksana Valionienė. Lietuvos pilys. 2009, 4 (2008), p. 54-61.
• Vilniaus sociotopografijos metmenys XIV-XVIII a / Mindaugas Klovas, Elmantas Meilus, Antoni K. Urmański, Oksana Valionienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 335 p.