Populiarioji muzika kaip integralus jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių muzikinio ugdymo veiksnys

LTStraipsnyje aptariamos populiariosios muzikos įtraukimo į pradinio muzikinio ugdymo pakopą galimybės: pagrindžiamas integravimo aktualumas, pristatoma Lietuvos ir kitų šalių patirtis, aptariamos muzikinės veiklos tendencijos ir tobulinimo galimybės. Siekiant atskleisti populiariosios muzikos integravimo galimybes bei mokinių muzikinės veiklos ir požiūrio į populiariąją muziką sąsajas, atlikta mokinių anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 725 mokiniai, besimokantys II-IV klasėse. Gautų duomenų analizė atskleidė, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių muzikos vertybių skalėje populiarioji muzika užima išskirtinę vietą. Išanalizavus mokinių muzikinių interesų ypatumus, galima teigti, kad dauguma mokinių populiariąją muziką nurodo kaip vieną reikšmingiausių. Tyrimas išryškino mokinių muzikinės veiklos ir požiūrio į populiariąją muziką sąsajas. Populiarioji muzika labiau prieinama, paplitusi bei mėgstama, daro didelį poveikį mokinių muzikiniams interesams. Todėl aktualu ją panaudoti pedagoginiame procese, siekiant plėsti muzikinį ir vertybinį ugdymą. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių muzikinio ugdymo integruojant populiariąją muziką remiantis pedagoginėmis prielaidomis laikytina: muzikinio ugdymo tikslų jungtis su populiariąja muzika; muzikinės veiklos nukreipimas emocinės loginės percepcijos kryptimi, ugdymo turinyje įžvelgiant mokinių dvasinių vertybių puoselėjimo galimybes; abipusiu pasitikėjimu grindžiamos bendravimo ir bendradarbiavimo tarp mokytojo ir mokinių atmosferos kūrimas.Reikšminiai žodžiai: Muzikinis ugdymas; Populiarioji muzika; Muzikiniai interesai; Musical education; Popular music; Musical interests.

ENIn the contemporary society, primary education of a child is regarded as one of the basic educational policy priorities. The said period of life, if passed successfully, guarantees the right development of a personality and provides preconditions for further lifelong learning. Changes ongoing in the political, economic, social and cultural life of the country, as well as development of the information society and globalisation have impact on the change of values, predetermine musical novelties. The challenges of the changing society are resulting in a state of musical education requiring a tighter interaction between musical culture and education that would motivate not to lose touch with the musical environment that is familiar to the learners, as well as to exploit the potential of popular music in order to extend the contact between musical education and personality development. This means that popular music is becoming a necessity determining the significance of applying it in the educational process and purposeful development. Integrating popular music into primary musical education helps implement one of the most important objectives, i.e. To provide learners with the necessary musical literacy, which is helpful while paving the way for self-understanding and positive relations with other people. The research indicates that popular music has an exceptional status in the scale of values among junior school age learners.Having analysed the peculiarities of school learner musical interests, the results allow stating that the majority of the learners indicate popular music as one of the most significant factors while disclosing interconnections between learner musical activities and attitudes towards popular music. Popular music is accessible easier, more widespread and liked in comparison with other genres. Therefore, it has great impact on children's musical interests. Due to the above reason, its application in the educational process is important when seeking elaboration of musical and value-oriented education. The following factors should be regarded as pedagogical preconditions for junior school age learner musical education with integration of popular music: 1) connection of musical education objectives with popular music; 2) orienting musical activities in the emotional-logical direction, envisaging possibilities of fostering school learner spiritual values in the contents of education; 3) developing an atmosphere of teacher-learner communication and co-operation based on mutual reliance. [From the publication]