Identification of key success factors in free economic zone development in Lithuania
LTLaisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1995 metais. LEZ įkūrimo tikslas - efektyviai naudoti atitinkamų regionų potencialą, pritraukiant ir sudarant palankias sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms, žinių ir technologijų kūrimui bei perdavimui, naujų darbo vietų kūrimui. Nors LEZ plėtojimo tikslai yra svarbūs ir regiono, ir nacionaliniu lygiu, praėjus 12 metų, Lietuvos LEZ plėtojami lėčiau, nei tikėtasi. Lėta LEZ plėtra signalizuoja jų valdymo problemas. Mokslinių darbų apie kritinius sėkmės veiksnius nėra daug. Plačiau ši koncepcija yra išvystyta praktiniu lygmeniu, tuo tarpu teorinis jos pagrindimas nėra stiprus. Pirmasis sėkmės veiksnių koncepciją 1961 metais pristatė D. Ronald Daniel. Jis teigė, kad kompanijos informacinė sistema turi būti sutelkta į „sėkmės veiksnius“. Daugumoje pramonės šakų paprastai yra nuo trijų iki šešių veiksnių, kurie apsprendžia sėkmę; šios svarbiausios užduotys turi būti atliekamos ypatingai gerai, kad kompanijos veikla būtų sėkminga (Daniel, 1961). Daniel (1961) sutelkė dėmesį į tokius sėkmės veiksnius, kurie yra tinkami bet kuriai įmonei, veikiančiai tam tikroje pramonės šakoje. Plėtodami Daniel (1961) koncepciją, Anthony, Dearden ir Vancil (1972) pasiūlė „kritinių sėkmės veiksnių“ terminą. Rockart (1979) kritinius sėkmės veiksnius apibūdino kaip bet kuriame versle esančių ribotą skaičių sričių, kuriose pasiekti rezultatai, jei jie yra pakankami, užtikrina organizacijos konkurencinę sėkmę. Tai keletas esminių sričių, kuriose viskas turi vykti gerai, kad būtų užtikrintas verslo klestėjimas. Jei rezultatai šiose srityse bus neadekvatūs, organizacijos pasiekimai duotu laikotarpiu neatitiks lūkesčių.Kritiniai sėkmės veiksniai yra veiklos sritys, kurioms turi būti skiriamas nuolatinis ypatingas vadovybės dėmesys. Tyrimo tikslas - identifikuoti kritinius sėkmės veiksnius LEZ plėtojimui Lietuvoje. Empiriniam tyrimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. Pasak Grant (1998) kritinių sėkmės veiksnių identifikavimą reikia pradėti nuo atsakymų į du esminius klausimus: 1) Ko nori mūsų klientai? 2) Kas reikalinga įmonei, kad ji išliktų konkurencinėje kovoje? Kad atsakyti į pirmąjį klausimą, buvo apklausti 13 LEZ veikiančių kompanijų vadovai. Kad atsakyti į antrąjį klausimą, buvo apklausti du LEZ vadovai. Interviu metu respondentams buvo pateikiami atviri klausimai, susiję su sėkmingo ir nesėkmingo LEZ vystymosi įtaka LEZ-e veikiančioms įmonėms bei esminiais sėkmės veiksniais, kurie yra būtini sėkmingam LEZ vystymuisi. Kita klausimų grupė buvo skirta kompanijos dydžiui, investicijų į LEZ dydžiui, darbuotojų skaičiui ir metinėms pajamoms įvertinti Tyrimo rezultatai atskleidė 4 strategines būtinybes be kurių LEZ negali konkuruoti: šalies valdžios parama, vieta, infrastruktūra ir mokesčių lengvatos. Tai privalomi LEZ sėkmės veiksniai. Šie veiksniai taip pat dominuoja LEZ literatūroje. Rezultatai taip pat atskleidė kitų veiksnių grupę: LEZ teikiamų valdymo paslaugų paketas; apsirūpinimas darbo jėga; klasteri7 formavimas; konkurencingos kainos ir LEZ valdžios lankstumas. Šie veiksniai yra suvokiami kaip kritiniai sėkmės veiksniai kuriant LEZ konkurencinį pranašumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kritiniai sėkmės veiksniai; Laisvos ekonominės zonos; Critical success factors; Free economic zones.
ENThe aim of Free Economic Zones (FEZ) creation in 1995 from the very beginning of its lifetime was to effectively use the potential designated regions obtained and at the same time to attract and make conditions favourable for Foreign Direct Investments (FDI’s), creation and transfer of knowledge as well as new technologies and new job creation. As FEZ’s in Lithuania carry huge development potential, it is essential to have a very clear vision of how the set goals and targets are going to be achieved. Scientific works on critical success factors (CSFs) are rather scarce, as the concept today is still quite new and one may call, unexplored. However, FEZ is a long-lived concept and scientific studies are abundant. Yet, the question of key success factors and key success factor method application to FEZ’ has not been addressed sufficiently. Thus, the aim of this study is to identify the key success factors for FEZ development in Lithuania. It is expected that a new linkage between key success factors and free economic zones is to be explored, bringing key success factor approach theory to a new application. [From the publication]
- Development of marketing science and studies in Lithuania / Regina Virvilaitė. Inžinerinė ekonomika. 2008, Nr. 4 (59), p. 76-84.
- The potential for regional development in the Baltic states: case study of regions with Free Economic Zones / Büşra Demirelişçi, Vita Juknevičienė, Samanta Pukinskytė. Forum scientiae oeconomia. 2020, vol. 8, no. 1, 18 p.
