Lietuvos gimnazijų perspektyva švietimo politikų požiūriu

LTStraipsnyje atskleidžiamos formuojančių švietimo politiką darbuotojų nuostatos, analizuojamas skirtingų valdymo lygmenų švietimo ekspertų požiūris į gimnazijų perspektyvą. Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 157 Lietuvos ir 18 užsienio ekspertų. Anketas pildė nacionalinio lygmens, visų dešimčių apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių vadovai ir darbuotojai. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad dauguma valstybinio ir savivaldybių lygmens švietimo specialistų, mokslininkų pritaria antrosios Gimnazijos koncepcijos redakcijos nuostatoms, teigiančioms gimnazijų visuotinimo, mokymo jose prieinamumo principus. Kita vertus, ekspertai laikosi nuomonės, kad itin gabiems mokiniams reikalingos išskirtinės klasės ar net mokyklos. Labiausiai pritariama taikomam Lietuvoje atskiros keturmetės gimnazijos modeliui, tačiau kartu ir naujų tipų bei potipių radimuisi. Išryškėję nuomonių skirtumai gimnazijų veiklos krypčių, mokinių ir pedagogų kontingento formavimo, ugdymo proceso organizavimo klausimais atskleidė švietimo vadybininkų, specialistų ir mokslininkų neapsisprendimą dėl gimnazijų tolesnės plėtotės krypčių. Atsakingų už gimnazijas specialistų požiūrių skirtumai rodo bendros gimnazijos sampratos kaip visumos suvokimo ir nuostatų įgyvendinimo baigtumo trūkumą, kaip reikiant neišspręstą gimnazijų plėtotės krypčių ir jų įgyvendinimo problemą ir valstybiniu lygmeniu, ir savivaldybėse.

ENThe article examines the role of Lithuanian gymnasia, its mission, and prospects based on the view of various educational experts. Many state and local administration educational specialists and researchers agree on a universal gymnasium system, which would strive for equality and access to learning opportunities among students, however, while realizing the universal system, one can‘t help but notice certain gymnasium separation, elitism, and orientation towards the more gifted students, who are sometimes originating from a higher social class status. Experts think that it‘s necessary to address the different abilities of individual students. A number of educational specialists also recognize high schools’ structural diversity, however, the four year Lithuanian gymnasium model is still most agreed upon, even though the specialists are also open to searching for new educational system types. The vast differences in opinions on the direction of modern gymnasia, the formation of their students and teachers, their contingency formation, and the education process have revealed a disagreement on the new gymnasium formation among the professionals (educational leaders, specialists, and researchers).Questions on the realization of stable gymnasia and the upbringing of the gifted have revealed existing gaps in the educational policy for reasons of needed changes in documents and their weak dissemination, public relation policy, competition between experts themselves, preparation differences and gaps, unfamiliarity with the newest educational studies and research, indecision as well as lack of strategic planning, leadership experience, and practice. The differences in views between educational specialists who are responsible for the well-being of gymnasia display the lack of conceptual understanding of a common gymnasium as a whole and its goal achievements. Similarly, the unsolved problem concerning the direction and realization of new gymnasia on state and local levels persists. [From the publication]