Pradinio ugdymo kokybės lūkesčiai socialinės įtampos laukų kontekste

LTStraipsnyje, remiantis prof. R. Grigo (1998) socialinės įtampos laukų teorijos idėjomis, socialinės įtampos laukų požiūriu analizuojama pradinio ugdymo kokybės lūkesčių ir besiklostančios mokytojų rengimo realybės situacija. Metodologiniu aspektu laikomasi visaverčio tautos kultūros evoliucionavimo kriterijaus, kuris pakankamai pagrindžia ir nuostatą, kad strateginiai švietimo politikos sprendimai pozityvios etnosociumo raidos požiūriu turi atitikti visuomenės lūkesčius ir idealus. Pripažįstama, kad tarp ugdymo kokybei keliamų tikslų ir jų įgyvendinimo galimybių visada egzistuoja tam tikri socialinės įtampos laukai. Jie yra priimtini, jeigu neperauga į konfliktines situacijas, stabdančias natūralią raidos pusiausvyrą. Straipsnyje išryškinamas socialinės įtampos laukas, egzistuojantis tarp pradinio ugdymo kokybės lūkesčių ir pagrindinės jos įgyvendinimo prielaidos – strateginiais sprendimais kuriamos pedagogų rengimo realybės. Teiginiai apie švietimo kokybės lūkesčiams prieštaraujančius strateginius pedagogų rengimo sprendimus yra grindžiami remiantis ir istorine lyginamąja analize. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pradinis ugdymas; Mokytojų Rengimas; Socialinė S į Tampos laukai; Primary education; Teacher training; Fields of social tension.

ENOn the basis of the ideas of social tension field expressed by prof. R. Grigas, the current situation of primary education quality and teacher training is analysed in the context of social tension. The methodological approach applied in the research is based on the criterion of full-value evolution. The expectations of the society towards education, expressed in terms of positive ethnic-socium development, have to conform to the strategic decisions on education. Thus, certain fields of social tension are always observed between the requirements set for the quality of education and possibilities for their achievement. Such social fields are sound and useful unless they develop into conflict situations, which obstruct the national dynamic balance. The article highlights the fields of social tension between the expectations regarding the quality of primary education and the key precondition for its realisation, i.e. Reality of teacher training. Moreover, some problematic issues of trends in contemporary lithuanian education reform are revealed applying the method of historic comparative analysis. [From the publication]