Lietuvos indėlis formuojant parlamentinę kultūrą Lietuvos-Lenkijos Respublikoje 1500-1668 m.

LTDauguma lenkų istorikų tradiciškai didelę dalį kaltės dėl pražūtingo Lenkijos ir Lietuvos Seimo susilpnėjimo XVII amžiuje priskiria Lietuvai. Dėl tokio susilpnėjimo valstybė nebesugebėjo tinkamai apsiginti nuo užplūdusios karų bangos, kuri prasidėjo nuo Kazokų sukilimo 1648 m. Ši istorijos versija nėra vien tik prasimanymas. Straipsniu nesiekiama apžvelgti visą teigiamą Lietuvos indėlį Lenkijos ir Lietuvos Respublikos parlamentinės kultūros raidai, tačiau konstatuojama, kad reikia atlikti daug daugiau tyrimų, siekiant išnagrinėti klausimą, kiek penkioliktame amžiuje suteiktos platesnės politinės teisės ortodoksų kilmingiesiems Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suteikė būtiną intelektinį ir praktinį politinį pagrindą, gyvybiškai svarbų religinei tolerancijai Respublikoje po 1569 m. Nors Lenkijos ir Lietuvos Respublika neišlaikė tų išbandymų, su kuriais ji susidūrė po 1668 m., jos piliečių - lietuvių ir lenkų - lojalumas parlamentinei sistemai ir kultūrai, kurią jie buvo kartu sukūrę, iškalbingai liudija apie jos patrauklumą. Tai buvo tokia parlamentinė sistema, kuri šiandien galbūt verta didesnio susižavėjimo, nei tos absoliutinės monarchijos sistemos, kurios jai sistemingai kenkė, kol galutinai nesužlugdė 1772-1795 m.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); 15 amžius; 16 amžius; Parlamentinė sistema; Bajorija; Valstybių unija; Vienbalsiškumo principas; Daugumos balsavimas.

ENMost Polish historians traditionally blame Lithuania for the disastrous weakness of the Sejm of the Polish – Lithuanian Commonwealth in the 17th century, as the result of which the state was no longer able to defend itself from the wave of wars, which started from the Cossack uprising in 1648. This version of history is not a fiction. The article does not aim at overviewing the entire positive contribution of Lithuania into the development of parliamentary culture of the Polish – Lithuanian Commonwealth However, it states, that there is a need to perform a much greater amount of analyses in order to examine the issue on how the greater political rights, granted to the Orthodox nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 15th century provided the necessary intellectual and practical political basis, vitally important for religious tolerance within the Commonwealth after 1569. Although the Polish – Lithuanian Commonwealth did not survive the challenges, which it faced after 1668, the loyalty of its citizens – Poles and Lithuanians to the parliamentary system and culture, which they created together, evidences the attractiveness of the system, which is worth a greater admiration today that the systems of absolute monarchy, which systematically undermined the country till its final collapse in 1772-1795.