LTŠis trumpas tyrimas pristato, kaip karaimai ir Anatolijos turkai, kurie ilgą laiką buvo atsiskyrę vieni nuo kitų ir išpažino skirtingą tikėjimą, pripažįsta bendras vertybes. Kiekvieno žmogaus gyvenime yra trys pagrindiniai pereinamieji ritualai - tai gimimas, santuoka ir mirtis, per kuriuos pasikeičia visuomenės nario statusas. Jie skiriasi skirtingose visuomenėse. Šiame straipsnyje dėmesys yra sutelkiamas į pirmąjį ritualą ir analizuojama įvairi praktika ir ritualai nuo vaiko gimimo iki jo mokyklinio amžiaus pradžios karaimų ir Anatolijos turkų bendruomenėse. Karaimams ir turkams gimimas yra svarbus, nes reiškia kartos, o kartu ir visuomenės tęstinumą. Vaikų turėjimas garantavo jų tėvams visuomenės pagarbą, o ant bevaikių šeimų krisdavo Dievo bausmės žymė. Tiek Anatolijos turkų, tiek karaimų bendruomenėse su vaiko gimimu buvo susiję įvairi tikėjimų ir ritualų praktika, ypatingai pasireiškusi jau po vaiko gimimo. Motinos ir vaiko sveikinimas, dovanų nešimas, tinkamas bambagyslės panaudojimas, nulemsiantis vaiko likimą, druskos bėrimas ant naujagimio odos, motinos ir kūdikio izoliavimas tam tikrą laiką nuo svetimų žmonių bei kiti ritualai buvo atliekami tam, kad būtų tinkamai užtikrintas religinių papročių laikymasis, vietinės tradicijos tęstinumas, kas lemia naujo visuomenės nario sėkmingą ateitį.Reikšminiai žodžiai: Karaimai; Turkai; Lietuvos tautinės mažumos; Tradicinės apeigos; Vaiko gimimas; Mokykla; Caraites; Turks; Lithuanian national minorities; Traditional ceremonies; Child birth; School.
ENThis brief study presents the information on the common values of Karaites and Anatolia Turks, which have been separated for a long time and practiced different religions. The life of each person is highlighted with three transitional rituals, i. e. the birth, marriage and death, which change the status of the member of the society and are different in different societies. The article dedicates the attention to the first ritual and analyzes the different practices and rituals from the birth of a child till its school age in Karaites and Anatolia Turks communities. The birth is important, since it means the continuity of the generation and the community. Children guaranteed the respect from the community to the parents, and the childless families had a mark of the divine scourge. Both Anatolia Turks and Karaites communities had different ritual practices, related to the child birth, which especially manifested themselves upon the birth. Health of the mother and the child, the presents, the appropriate use of the umbilical cord, which determined the faith of the child, pouring salt on the skin of the newborn, isolation of the mother and the child from other people for a certain period of time and other rituals were performed in order to ensure an appropriate observance and continuance of the local religious traditions, which determined the successful future of a new member of the society.