LTTotorių religiniai rankraščiai tyrinėjami maždaug nuo XIX a. vidurio. Nuo to laiko daug rankraščių buvo išsamiai išnagrinėti, tačiau dalis knygų vis dar laukia savo eilės. Siekiant rasti naujų faktų, kurie papildytų žinomus darbus, atlikau tyrimus Palenkės totorių bendruomenėje. Apklausos tikslas - užfiksuoti rankraščius, priklausančius privatiems asmenims, ir juos apibūdinti. Rankraščių ieškota Balstogėje, Bohonikuose, Sokulkoje ir Suchovolėje. Tarp rankraščių, kurie priklauso Siaurės Rytų Lenkijoje gyvenančioms totorių giminėms, vyrauja chamailai. Šios knygos yra nuo 70 iki 150 metų senumo. Jas ranka perrašė giminių protėviai (arba giminė gavo rankraščius dovanų), kurie perrašinėja maldaknyges savo poreikiams, nes jas naudoja atlikdami imamo pareigas. Religinių knygų perrašinėjimo tradicija neišnyko. Jų dabartiniai kopijuotojai yra, pavyzdžiui, imamai (Balstogėje - Stefanas Jasinskis, Sukulkoje - Konstanty Szszęsnowiczius). Visos rastos maldaknygės, preliminariai aprašytos šiame straipsnyje pateiktame sąraše, priklauso totorių raštijos naujausiam laikotarpiui, tačiau jas labai vertina giminės, kurioms priklauso maldaknygės, taip pat aplinka, kurioje jos funkcionuoja. Nauji, dar nekatalogizuoti rankraščiai turi bruožų, kurie gali praturtinti ir papildyti totorių raštijos tyrimus, taip pat tikėtina, kad jie šioje srityje padės padaryti naujų išvadų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Chamailai; Maldaknygės; Pamaldumas; Rankraštinis paveldas; Rankraščiai; Totoriai; Totorių rankraščiai; Šeimos; Šiaurės Rytų Lenkija; Chamails; Devotion; Families; Manuscript heritage; Manuscripts; Podlachia; Prayer-book; Tatar manuscripts; Tatars.
ENThe Tatars' religious manuscripts have been researched more or less since the half of the 19lh century. A lot of manuscripts have been described since this time, a lot of them still wait for being described. In order to complete existing studies with new facts, I have conducted field work researches in the society of Tatars in Podlachia. The aim was to record the presence and the character of manuscripts owned by private people. The researches were conducted in the places of Bohoniki, Sokółka, Białystok and Suchowola. Among the manuscripts owned by the Tatar families of Podlachia, chamaily have the dominating role. They are 70 to 150 years old. These manuscripts were copied manually by particular family ancestors or were given to a family. The tradition of copying religious manuscripts has not vanished completely here. At present, it is still kept by the imams, Konstanty Szczęsnowicz from Sokółka and Stefan Jasiński from Białystok, for example. They copy the prayerbooks for their own use (to perform the imam's duties) and for believers' use. Although each of the discovered prayerbooks, descibed in the register made by me, comes from the last period of the Tatars' literature, it is of a great value both for the families who own them and for researchers. The features of the new, uncatalogued manuscripts can make it possible to complete the previous researches on the literature of Polish-Lithuanian Tatars, and maybe also to draw new conclusions and theories. [From the publication]