LTStraipsnyje analizuojamas vienas iš Lenkijos ir Lietuvos totorių tikėjimo aspektų: tikėjimas blogomis (nahs, arabų k.) ir geromis (sad, arabų k.) dienos ir mėnesio dalimis. Šio tikėjimo šaltinių yra islame. Islamas yra ne vien religija, bet ir gyvenimo būdas. Dėl šios priežasties musulmono gyvenime viskas yra susiję su sacrum, nes profanum apskritai neegzistuoja. Šio svarbaus religinio ir kultūrinio reiškinio vienas iš aspektų yra tikėjimas nahs ir sad įrodymų, kad tikėjimą geromis ir blogomis dienomis bei valandomis nuo seno pažinojo musulmonų Artimieji Rytai, galima rasti vadinamųjų arabų "burtininkų" veikaluose, pavyzdžiui, Al-Buni darbe "Szams al-ma' arif al-kubra" (Didžioji žinojimo saulė) arba Al-Madjriti darbe "Ghajat al-hakim" (Išminčiaus tikslas). Tikėjimas blogomis ir geromis dienomis bei valandomis susijęs su išsamiais astronominiais apskaičiavimais, kurių elementų randame minėtuose veikaluose. Ieškodamas įrodymų, kad tuo tikėjo totoriai, išnagrinėjau Aleksandrovičiaus chamailą - XIX a. rankraštinę maldaknygę. Šį chamailą rado ir iš dalies apraše lenkų orientalistas Stanistawas Szachno-Romanowiczius, o nuo 1997 m. rankraštis saugomas Varšuvos universiteto Orientalistikos fakulteto bibliotekos rinkiniuose. Dienos ir valandos, apibūdinamos terminu nahs, chamaile perteikiamos Lenkijos totorių tarme kaip niech. Mus dominančią informaciją galima rasti įvairiose rankraščio dalyse. Pačiam niech skirti du fragmentai: Metų niech dienos pagal mėnesius (pasakojimas apie apreiškimą pranašui Mūsai) ir "Norint atpažinti ir žinoti dienos valandas, kada būtent ateina nechsio laikas".Štai nahs dienos pagal apreiškimą Mūsai: muharremo mėn. 3 ir 7 d.; safara mėn. 2 ir 20 d.; rebiul evviel mėn. 4 ir 15 d.; rebiul achyro mėn. 1 ir 2 d.; džumadziel ulia mėn. 1 ir 5 d.; džumadziel achyro mėn. 1 ir 14 d.; redžebo mėn. 9 ir 12 d.; šabano mėn. 2 ir 4 d.; ramazano mėn. 1 ir 10 d.; ševvielio mėn. 4 ir 20 d.; ziul kada mėn. 3 ir 6 d.; ziul hidždže mėn. 20 ir 30 d. Šie tikėjimai ne tik kilo iš Artimųjų Rytų ir turi musulmonišką pavidalą, juos taip pat akivaizdžiai veikė senosios tiurkų religijos bei slaviška aplinka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sakralinis laikas; Pasaulietinis laikas; Lietuvos totoriai; Lenkijos totoriai; Islamas; Sacred time; Profane time; Lithuanian Tartars; Polish tartars; Islam.
ENThe article analyses the aspect of the Polish-Lithuanian Tatars' beliefs: a belief in wrong (Arabic nahs) and good (Arabic sad) parts of days and months. This belief comes back to the Islamic manners and customs of the Middle East. Islam is both a religion and the way of life; for this reason, every thing in Islamic culture is connected with sacrum - there exists no profanum. The belief in nahs and sad is one of the aspects of this phenomenon. We found many proofs for this in the books of Medieval Arabic "sorcerers", for example, in "Shams al-Ma'arif al-Kubra" (The Great Sun of Knowledge) by Al-Buni and "Ghayat al-Hakim" (The Goal of the Sage) by Al-Madjriti. The belief in good and wrong hours and days has its roots in detailed astrological calculations. As for the Polish-Tatar evidences, I examined the khamail of Aleksandrowicz, a handwritten "prayer book" from the 19th century. This khamail was found and partially described by the Polish orientalist Stanisaw Szachno-Romanowicz and from 1997 is deposited at the library of the Faculty of Oriental Studies of Warsaw University. Nahs time (days, hours) in this khamail (and also in other Tatar sources) is known as niech [niekhsh]. The sources for the analysis of the nahs/sad diversification are not only the texts directly connected with niech and the revelation about it sent to the Prophet Musa, but also a small Tatar dream-book and a story about the "wandering of the soul" in the men's body and also the beliefs connected with the "ringing in the ears".There are, for example, the nähs-dsys from the story about Musa: in muharram: 3rd and 7th days; in safar: 2nd and 20th days; in rabi al-awwal: 4th and 25th days; in rabi al-akhira: 1st and 2nd days; in jumada al-ula: 1st and 5th days; in jumada al-ahira: 1st and 14th days; in rajab: 9th and 12th days; in shaban: 2nd and 4th days; in ramadan: 1st and 10th days; in shawwal: 4th and 20th days; in dhu al-qada: 3rd and 6th day; in dhu al-hijja: 20th and 30th days. Despite their Middle Eastern roots and Islamic dress, in the context of Polish-Tatar culture those beliefs show probably the influence of Slavonic and Old Turkic areas. [From the publication]