Hedging in ESL : a case study of Lithuanian learners

LTAutoriaus pozicijos švelninimas arba sąšvelnis (hedging) akademiniame diskurse, kuris vis labiau suprantamas kaip dialogas su skaitytoju, pastaruoju metu gana dažnai tyrinėjamas. Tiesa, nors visi autoriai pripažįsta reiškinio svarbą, tiek patyrusių rašytojų, tiek besimokančiųjų kalboje, švelninimo samprata jų darbuose gerokai skiriasi. Šiame straipsnyje laikomasi gana paplitusios sampratos, kad švelninimas yra lingvistinė strategija, leidžianti autoriui apsidrausti nuo galimos kritikos jo postuluojamų teiginių atžvilgiu. Šiame straipsnyje pateikiami rezultatai tyrimo, kurio tikslas - patvirtinti ar paneigti hipotezę, kad kuo besimokantysis geriau moka kalbą, tuo geriau jis įvaldo ne tik diskurso, bet ir metadiskurso elementus, tokius kaip sąšvelniai. Duomenys surinkti iš 4 kurso anglų filologijos specialybės studentų baigiamųjų darbų ir sudaro apie 40000 žodžių. Tyrimas parodė, kad skirtingai nuo Hylando ir Lowo gautų rezultatų, lietuviai, besimokantieji anglų kalbos kaip specialybės, ne tik pasyviai išmoksta sąšvelnius atpažinti tekste, bet ir aktyviai juos vartoja savo produkuojamuose tekstuose, o sąšvelnių dažnumas atitinka patyrusių mokslininkų tekstuose nustatytas sąšvelnių vartojimo tendencijas. Tokie rezultatai leidžia teigti, kad kultūrinė gimtosios kalbos interferencija yra minimali, o kalbos mokymuisi didesnę įtaką daro besimokančiojo sąveika su specialybės tekstais anglų kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sąšvelnis; Anglų kalbos besimokantys lietuviai; Mokslinis tekstas; Akademinis diskursas; Hedging; Lithuanian learners; ELT; ESL; Lexical Invisibility Hypothesis (LIH); Research paper; Academic discourse.

ENRecently hedging has been extensively studied in different language activities (reading, speaking and writing) with a particular focus on academic English. Its importance for generating an increasingly dialogical academic text nowadays can hardly be questioned. The present paper focuses on the use of hedging devices by L2 users of English, more specifically, by Lithuanian undergraduate students majoring in English. The investigation draws on the data collected from the Lithuanian students BA papers written according to Swales IMRAD model (Swales 1990). The research has been limited to the introductions of the papers, which were subjected to peer-review before submission. The findings do not support the view that L2 users of English can hardly notice hedges in the text (see Low 1996; Hyland 2000). Even more, more advanced and proficient learners of English are able to produce texts which in terms of hedging are comparable to those produced by experienced academics. [From the publication]

• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics