Intertekstualumo ir kultūrinės informacijos perteikimo problemos Helenos Fielding Bridžitos Džouns dienoraščio vertime į lietuvių kalbą

LTŠiame straipsnyje aptariamos intertekstualumo ir kultūrinės informacijos perteikimo verstiniame tekste problemos. Teksto ir kultūros sandūra aptariama remiantis R. Leppihalme teoriniu modeliu ir traktuojama kaip aliuzija, kuri analizuojama kaip intertekstualumo apraiška, siejama su papildomos reikšmės tekste sukūrimu. Į aliuziją susitelkiama ne tiek kaip į literatūrinį reiškinį tekste, kiek į sukuriamą vertimo problemą, kurios sprendimas siejamas su atitinkamomis vertimo strategijomis. Vertimo problemų ir strategijų požiūriu skiriamos dvi aliuzijų grupės: 1) aliuzijos, kurias sukuria tikriniai daiktavardžiai (TD), 2) aliuzijos, kurias sukuria teksto reikšminės frazės (RF), t. y. diskurso elementai, perkelti iš jau egzistuojančių tekstų. Pristatomos empiriniais tyrimais nustatytos vertimo strategijos ir pabrėžiama, kad jos atlieka apibūdinimo, o ne norminimo funkciją. Konkrečių strategijų taikymo atvejai ir jų įtaka aliuzijose esančiai kultūrinei informacijai perteikti iliustruojami pavyzdžiais, įrodančiais kultūrinės informacijos svarbą teksto signifikacijai suvokti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intertekstualumas; Aliuzija; Kultūrinė informacija; Teksto recipientas; Intertextuality; Allusion; Cultural realia; Recipient of the text.

ENThe article focuses on problems related to translation of cultural realia which, in the context of intertextuality, is perceived as allusion endowed with culture-specific meaning. Drawing on Ritva Leppihalme.s theoretical model, allusions are categorized as proper name (PN) allusions and key-phrase (KP) allusions. It is highlighted that translation of culture-specific content embedded in these intertextual links presupposes effective choice of translation strategies. Such a theoretical stance points to the significance of translation as intercultural communication which can be achieved by sensitive decoding of textual significations at both micro and macro levels. Yet, it is also stressed that translation strategies presented by Leppihalme are descriptive rather than prescriptive. Examples are provided to illustrate problems of transmitting cultural realia from the source text into the target text with regard to the translation of Helen Fielding.s novel Bridget Joness Diary into Lithuanian. The readers role in the meaning making process is also considered. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies