LTStraipsnyje aptariama šiuolaikinės lietuvių kalbos norminimo padėtis -- svetimvardžių perteikimas, jų rašyba. Taip pat apžvelgiamos žymių mokslininkų lituanistų nuostatos šiuo klausimu. Straipsnio tikslas -- konstatuoti svetimvardžių vartosenos įvairovę, sudėtingą jų normalizavimo procesą. Atkreipiamas dėmesys į tikrinių vardų perteikimo taisyklingumą, kuris sąlygotų korektišką nelietuviškos precizinės leksikos vartojimą šiuolaikinėje lietuvių kalboje. Būtent taisyklingumas ir svetimvardžių perteikimo vienovė tekstuose įvardijami kaip originalaus ir verstinio teksto kalbos ir informacinio adekvatumo veiksniai. Straipsnio autorės teigimu, svetimvardžių perteikimo raida rodo esant įvairių variantų: ir adaptuotų, ir originalių formų. Svetimvardžiai vertinami kaip svarbi leksikos dalis, atspindinti fonines žinias ir tam tikros kultūros realijas. Normalizavimo procesas, kodifikacija ir vartosena dažnai nesuderinami -- taip straipsnio autorė apibūdina šiuolaikinį svetimvardžių funkcionavimą lietuvių kalboje. Vienos kalbininkų nuostatos nebuvimas šiuo klausimu, įvairūs ir nevienodi svetimvardžių perteikimo būdai lietuviškuose tekstuose lemia tai, kad bendrinės kalbos normų nesilaikoma, jos pažeidžiamos, menksta tekstų kalbos kultūra. Straipsnyje aprašomi svetimvardžių rašymo variantai lietuviškuose tekstuose, sunkinantys tarpkalbinę komunikaciją tiek vertimo, tiek negimtosios kalbos įsisavinimo situacijose. Analizuojami dažniausiai pasitaikantys nekorektiškos tikrinių vardų vartosenos atvejai, pastebėti lietuvių rašytinėje kalboje.Reikšminiai žodžiai: Netiesioginė tarpkalbinė komunikacija; Precizinė leksika; Adaptuotos ir originalios formos; Leksinis ir informacinis adekvatumas.
ENThe article discusses the situation of normalization of contemporary Lithuanian language - rendering of foreign names and their spelling. It also provides an overview of attitude of eminent scientists of Lithuanian language towards this matter. The aim of the article is to state the usage diversity of foreign names, complexity of their normalization process. Attention is drawn to the regularity of rendering proper names, which would determine correct use of non-Lithuanian precision vocabulary in modern Lithuanian language. In particular, regularity and uniformity of rendering of foreign names in texts are referred to as the factors for the vocabulary of original and translated text and adequacy of information. According to the author of the article, the evolution of rendering foreign names shows the presence of various options: both adapted and original forms. Foreign names are seen as an important part of the vocabulary reflecting the background and knowledge of certain cultural realities. Normalization process, codification and use are often inconsistent – the author of article so describes the functioning of alien names in the Lithuanian language. The lack of unified attitude towards this matter between the linguists, different and diverse ways for rendering of foreign names in Lithuanian texts condition that the standards of appelative language are not met, they are violated, and the culture of language texts goes downhill. The article describes the versions for writing of foreign names in Lithuanian texts which aggravate crosslinguistic communication in situations of the acquisition of both translation and foreign language. The cases of the most common incorrect usage of proper names reported in the written Lithuanian language have been analysed.