LTTiesos nustatymo, jos paieškos, baudžiamajame procese problema baudžiamajame procese visų pirma yra sietina su įrodinėjimo priemonių parinkimu, jų taikymu bei įrodinėjimo pareiga. Tinkamas ir laiku įrodinėjimo priemonių parinkimas, o vėliau ir taikymas, dažnai lemia, ar nusikalstama veika tikrai bus atskleista išsamiai. Šiuo metu tyrimo veiksmingumą įrodinėjimo prasme neretai bandoma sieti su slaptumu, t.y. su paties ikiteisminio tyrimo, kaip atskiros baudžiamojo proceso stadijos, bei su atskirų tyrimo veiksmų neviešumu. Tiek ikiteisminio tyrimo stadijos neviešumas (slaptumas), tiek slaptosios įrodinėjimo priemonės gali būti laikomos būdais, kuriais stengiamasi pašalinti tam tikrą tiesą nustatyti trukdančias kliūtis. Taigi šiuo straipsniu taikant sisteminės bei lyginamosios analizės metodus siekiama išnagrinėti „slaptumą“, kaip vieną iš galimų teisinių priemonių, padedančių nustatyti tiesą baudžiamajame procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Slaptumas; Tiesa; Criminal procedure; Secrecy; Truth.
ENEstablishing the truth, searching for it in the criminal process, is primarily connected to the means of selecting the evidence, applying it, and the duty to do so in the criminal process. Appropriate and timely selection of evidence and its later application often determines whether the criminal act will be fully revealed. Currently, the significance of effective examination of evidence is often related to confidentiality, i.e. with the pre-trial examination as a separate stage in the criminal process and with the separate publicising of research operation. Both the confidentiality (secrecy) stage of pre-trial investigation and the secret means of evidence evaluation can be considered means of attempting to eliminate or obstruct the establishment of the real truth. However, the systematic application and methods of comparative analysis employed in this article aim to examine ‘secrecy’ as one of the means of legal power which helps to establish the truth in the criminal process.