I. Kantas apie religiją ir religinį auklėjimą

LTStraipsnyje bandoma parodyti, kokią įtaką Kanto filosofija turėjo jo religinio auklėjimo koncepcijai. Pristatomi religinio auklėjimo turinys ir metodai, grindžiami Kanto požiūrio j dorovę, Dievą, maldą, Šventąjį Raštą. Religija Kantui - dorovinio tobulėjimo priemonė, jis siūlo anksti supažindinti vaikus su svarbiausiomis religinėmis sąvokomis. Dorovės katekizmą vaikams reikia pateikti prieš religijos katekizmą. Viena vertus, religija be dorovės Kantui yra smerktina ir nepriimtina, kita vertus, dorovė be religijos nėra išbaigta, todėl religinis auklėjimas taikytinas tik po dorovinio auklėjimo, t. y. kai auklėtinis jau suvokia save kaip laisvąją būtybę, laisvą tik savo valios autonomijos dėka ir kuriančią visuotinai galiojančius įstatymus, kuriems pati ir paklūsta. Jei nebūtų polinkio j blogį žmogaus prigimtyje, nereikėtų nuolat kovoti už nuostatos grynumą, nebūtų įmanoma ir laisvė. Religija ne tik nestabdo pažangos, o taip buvo skelbta daugelio XVIII amžiaus filosofų, o visiškai priešingai, - tinkamas religinis auklėjimas ugdo vaikų sąžiningumą, teisingumą, stropumą, gerumą ir švelnumą. Auklėjant ugdomas pakantumas kitoms religijoms, nes tai tik to paties tikėjimo skirtingos išraiškos formos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: I. Kantas; Religija; Religinis auklėjimas; I. Kant; Religion; Religious education.

ENThe article attempts to show how Kant's philosophy influenced his concept of religious education. It includes the presentation of content and methods of religious education, the judgement of Kant’s attitude towards the moral, God, prayer, Holy Scripture. Religion for Kant is the means for moral development; he proposes to introduce main religious concepts to the children early. The children must be offered a moral catechism before the religious catechism. On the one part, religion without morality is reprehensible and unacceptable to Kant; on the other part, moral without religion is not complete, therefore religious education is only applicable after the moral education, i.e. when the pupil has already conceived himself as a free being, who is only free thanks to his autonomy of will and who creates existing laws and obeys them personally. If there wasn’t a tendency to evil in human nature, it would not be necessary to fight constantly for the purity of attitude, and the freedom would not be possible, too. Religion does not only hinder the progress, and a number of philosophers of the eighteenth century used to declare that, but quite the opposite - right children's religious education fosters honesty, fairness, diligence, kindness and gentleness. During the education, the tolerance to other religions is developed, because these are just the forms of different expression of the same faith.