Studentų požiūris į mokymą (-si) aukštosiose mokyklose

LTAukštojoje mokykloje pastebimas paviršutiniškas požiūris į studijas, grindžiamas ne mokymosi: aktyvios žinių kūrimosi, o mokymo: pasyvios informacijos perėmimo paradigma. Straipsnyje nagrinėjamas studentų požiūrio į mokymąsi, kaip į prasmingą socialinio, ekonominio ir asmeninio gyvenimo veiklą, formavimasis, taip pat atskleidžiami kai kurie veiksniai, skatinantys giluminį požiūrį į mokymąsi ir mokymosi visą gyvenimą kompetencijos ugdymąsi. Pristatomo tyrimo tikslas - apibūdinti veiksnius, formuojančius giluminį, tai yra palankų, adaptuojantis kaitos pasaulyje, požiūrį į mokymąsi. Tyrime dalyvavo pirmosios ir antrosios studijų pakopų 762 studentai nuo 18 iki 52 m. amžiaus. Atlikta gautų duomenų analizė atskleidė, kad dauguma visų amžiaus grupių ir abiejų studijų pakopų studentų pastebi dėstytojų pastangas juos motyvuoti kuo geriau dirbti, nors dažniau šias pastangas mato antrosios pakopos ir vyresni studentai. Dauguma studentų mano, kad yra skatinami plėtoti akademinius interesus savarankiškai, teigia turintys galimybių rinktis nuodugnesnių studijų sritis. Studentų (ypač antrosios studijų pakopos) nuomone, stinga diskusijų apie mokymąsi, jo analizės. Dauguma studentų mano esą tinkamai informuojami apie studijų reikalavimus. Daugiau negu trečdalis studentų neturėjo nuomonės arba neatsakė, ar gali rinktis vertinimo būdus; tai rodytų, kad vertinimas yra labai nutolęs nuo studentų kasdienės praktikos. Pasitvirtino hipotezė, kad egzistuoja požiūrio į mokymąsi ypatumų (motyvacijos, savarankiškumo ir mokymosi proceso analizės bei vertinimo) ir studentų studijų pakopos bei jų amžiaus ryšys.Reikšminiai žodžiai: Aktyvus mokymasis; Mokymosi paradigma; Giluminis požiūris į mokymąsi; Active learning; Paradigm of learning; Deep approach to learning.

ENThe aim of the paper is to analyse both approaches to learning and factors influencing deep approach to learning. Methods of literature analyses and questionnaires were employed in order to identify approaches to learning in Lithuanian higher education. Concepts of learning, developed by Marton and Saljo, together with approaches (surface and deep) were employed in order to identify situation. Ideas of Lithuanian and foreign scientists were employed in order to identify the most important elements of learning. Motivations, fostering of independence, learning analysis, assessment, have been identified as important factors for deep approach to learning. Results of the study revealed that a relation between approaches to learning and age, and study stage exists in some instances. A majority of students agree that their teachers motivate them to learn to their full capacity (46.1 %). Concerning independence; it seems to be promoted in institutions of higher education: majority (75.5 %) of students reported to be encouraged to develop their academic interests independently, and 45.5 % of students reported having opportunity to choose themes for more in depth studies. A majority of students do not feel having an impact on the way they are going to be assessed, more that a third do not have opinions about the issue. It seems, assessment is far beyond the practice of students; therefore they are unable to evaluate the situation. A conclusion about the need to promote deep approach to learning in order to promote the competence of lifelong learning in institutions of higher education is presented. [From the publication]