Akademinio jaunimo profesinis pašaukimas : realusis ir idealusis modelis

LTLabai svarbus profesinio rengimo aspektas yra individualaus profesinio pašaukimo atskleidimas. Nors praktinėje plotmėje profesinio pašaukimo problemomis Lietuvoje susirūpinama vis dažniau, tačiau vis dar stokojama efektyvios pedagoginės pagalbos jaunimui, besirenkančiam profesiją. Straipsnyje siekiama apibūdinti psichologinę profesinio pašaukimo struktūrą, pateikti idealų akademinio jaunimo profesinio pašaukimo modelį ir atskleisti realiojo studentų profesinio pašaukimo modelio ypatumus. Tyrime dalyvavo 300 VU filosofijos ir chemijos specialybės ir Teisės universiteto policijos specialybės studentų. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad į idealųjį profesinio pašaukimo modelį įtrauktini svarbiausi motyvacinės, potencinės ir charakterio sričių elementai: interesai, polinkiai, vertybės, gebėjimai ir charakterio savybės. Faktorinė analizė padėjo kitaip įvertinti idealiojo modelio struktūrinių elementų sąsajas - jie sujungti į tris naujas profesinio pašaukimo sritis: 1) galimybių ir gebėjimų motyvacijos; 2) profesinės-kognityvinės motyvacijos ir 3) profesijos prasmės suvokimo motyvacijos. Realiam studentų profesinio pašaukimo modeliui priklausytų beveik visi profesinio pašaukimo motyvai. Didžiausią įtaką akademinio jaunimo profesiniam pasirinkimui turėtų potencinės profesinio pašaukimo srities elementai, mažesnę - motyvacinė sritis, o mažiausią - charakterio srities elementai.Reikšminiai žodžiai: Profesinis pašaukimas; Akademinis jaunimas.; Professional calling; Academic youth.

ENThe purpose of this research was to reveal the peculiarities of students' professional vocation and the change of its importance through youth's vocational development entering the university. While trying to achieve this objective, firstly, the concept of professional vocation was analyzed to define the relation of the notions of professional fitness and professional purposefulness with the notion of vocation. Moreover, the investigation of professional vocation's motivational, potential and character spheres and their elements was made. Therefore, the theoretical model of professional vocation was created. Moreover, it was compared to the outcome of the statistical research model, thus new psychological formations of professional vocation were framed. The data of research revealing the peculiarities of students' professional vocation was compared accordingly to students' professional choice in high school with the imaginative choice of profession during the studies at university. [From the publication]