Daiktai civilinių teisių objektų sistemoje

LTŠio straipsnio tikslas – atskleisti daikto, kaip civilinių teisių objekto, prigimtį ir jo santykį su kitais civilinių teisių objektais. Daikto, kaip subjektinės teisės objekto, ypatumas pasireiškia jo materialumu. Straipsnyje bandoma pagrįsti, kad dėl šių savybių daiktas civilinių teisių objektų sąraše turi išskirtinę vietą. Tik daiktai turi vartojamąją vertę, todėl daiktas kaip vertybė yra civilinės apyvartos pagrindinis objektas, o kiti civilinių teisių objektai turi tik pagalbinę funkciją – aptarnauti civilinės apyvartos poreikius. Kaip ir daiktai, prie pagrindinių objektų priskirtini ir kiti absoliutinių santykių objektai – literatūros, meno kūriniai ir kitos asmeninės vertybės. Remiantis daiktinių kaip absoliutinių teisinių santykių ir reliatyvinių teisinių santykių prigimties analize, straipsnyje įrodinėjama, kad absoliutinio santykio objektas yra prievolės vykdymo objektas. Todėl daroma išvada, kad reliatyviniai santykiai (prievolės) negali būti įgyvendinti atskirai, o tik aiškiai apibrėžtoje sąveikoje su absoliutiniais (daiktiniais) santykiais. [Iš leidinio]

ENThe purpose of the article is to show the nature of a thing as an object of civil rights and its relation with the other object of civil rights. The particularity of a thing as on object of subjective law is its materiality. The reasoning of the article is that due to these features, the thing takes a special position in the list of objects of civil rights. Only things have a consumption value. Therefore, the thing as a value is the main object of civil turnover, whereas the other objects of civil rights have merely the auxiliary function as they serve the needs of the civil turnover. The other objects of absolute relations, including literature, art works and other personal values, are also considered as the principal objects – similarly to things. Based on the analysis of the nature of material relations, similar to that of absolute legal relations and relative legal relations, the article argues that the object of absolute relations is the object of duty performance. It makes a conclusion that relative relations (duties) may not be performed separately from the absolute (material) relations. The link between them has to be clearly defined.