Asmens ir gamtos santykiai kaimo bendruomenės požiūriu

LTŽmogaus ir gamtos santykiai peržengia gamtos ir aplinkosaugos mokslų ribas. Adekvatiems žmogaus ir gamtos santykiams formuotis didelę reikšmę turi dorinis-ekologinis ugdymas. Ugdymo ir gamtos santykis dvejopas - gamta turi įtakos žmogaus ugdymui ir ugdymuisi, o šio proceso metu formuojasi emociniai-vertybiniai išgyvenimai gamtos atžvilgiu, jos pažinimas ir veiklos joje įpročiai. Dabartinis ugdymas ne visuomet pajėgus išlaikyti bei sustiprinti žmogaus ir gamtos saitus. Pagrindinis straipsnio tikslas - apibūdinti dorinio ugdymo tikrovę Lietuvos kaimo bendruomenėje XX a. pirmojoje pusėje, remiantis ugdymo proceso dalyvių retrospektyvine samprata. Taip pat buvo siekta atskleisti ugdymo tikslus, principus, turinį, metodus ir priemones ir nustatyti, kokią įtaką vaikų ugdymui turėjo kaimo bendruomenė ir šeima, jos tipas, sudėtis; santykiai; vaiko amžius, lytis ir kt. Tyrėjus domino ne tik bendra kultūrinė tradicija, visos lietuvių liaudies bendruomeninė patirtis, bet ir paskirų žmonių požiūris į supančią aplinką, tradicinio ugdymo pranašumus ir trūkumus. Tyrimo metodai buvo mokslinės literatūros ir kokybinė etnografinių interviu analizė. Straipsnyje apibūdinama gamtos samprata ir funkcija lietuvių liaudies kultūroje (gamta kaip individualumo šaltinis), šios sampratos pasikeitimai XX a. (gamtos ikikrikščioniškasis sakralumas kinta į krikščioniškai suprantamą -gamtą kaip Dievo kūrinį, dar vėliau į gamtą žvelgiama iš vartotojo pozicijų). Straipsnyje analizuojamos žmonių dorovinės nuostatos, normos, paprotinės bendruomenės nuostatos, kurios formavo žmogaus santykį su gamta. Nagrinėjamam laikotarpiui būdinga kultūrinio perdavimo modelių kaita, ryškėja autoritetų krizė.Reikšminiai žodžiai: Asmens ir gamtos santykiai; Kaimo bendruomenės požiūris; Person‘s relationship with nature; Point of view of rural community.

ENIn this article the connection between nature's environment and upbringing in traditional Lithuanian culture is analyzed. Its aim is to single out the main displays of the person's relationship with nature of the basis of the scientific literature and analysis of qualitative interviews, and to determine the ways in which cultural environment and people's outlook influence moral upbringing. There arc three main people's positions towards nature: harmonious, dominant - consuming and yielding - fear of nature's elements. In the first half of the 20th century harmonious attitude towards nature was replaced by positions based upon consuming interests. However, it was based not only on the market requirements but as well on moral values, such as respect to life, frugality, moderation. Emotional -valuable relationship with nature influenced the peculiarities of moral upbringing. [From the publication]