Neformalaus mokymosi pripažinimas organizuojant profesinį rengimą : socialinės partnerystės aspektas

LTSu ES plėtros procesais į Lietuvą atėjo naujos profesinio rengimo valdymo idėjos, siekiant priartinti profesinį rengimą ir veiklos pasaulį. Vienas iš ryškiausių šiandieninio profesinio rengimo bruožų - siekis sustiprinti profesinio rengimo ir darbo, veiklos pasaulio ryšį. Vis aktyviau stengiamasi įtraukti darbdavius ir kitus veiklos sistemos atstovus tiek į pirminio profesinio rengimo, tiek į tęstinio mokymo sistemą, tačiau susiduriama su problemomis. Straipsnyje pristatomu tyrimu siekta nustatyti ir įvertinti pagrindinius švietimo ir veiklos sistemų sąveikos lygmenis ir šių sistemų institucijų bei atstovų uždavinius profesinio rengimo srityje, atliekant neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą. Išryškinamos svarbiausios neformalaus mokymosi pripažinimo problemos, apžvelgiama Prancūzijos patirtis šioje srityje. Apibrėžiamas koordinacinis profesinio rengimo sistemos valdymo modelis. Nurodoma, kad siekiant neformaliojo mokymosi vertinimo ir pripažinimo svarbu atsižvelgti į tai, ar suteikta kvalifikacija yra pripažįstama darbo rinkoje, ar diplomas/sertifikatas rodo ne tik teorines žinias, bet ir profesinę patirtį ir ar pripažinti įgūdžiai suteikia judėjimo darbo rinkoje laisvę. Žvalgomieji darbdavių ir ugdymo institucijų tyrimai Lietuvoje rodo, kad nors neformaliojo mokymosi pripažinimo poreikis didėja, tačiau profesinio rengimo įstaigos nėra pakankamai susipažinusios ir pasirengusios atlikti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, o tuo labiau ir nemato būdų, kaip į šį procesą įtraukti socialinius partnerius.Reikšminiai žodžiai: Neformalusis mokymas; Profesinis rengimas; Socialinė partnerystė; Neformaliojo mokymosi metu įgytų kompetencijų pripažinimas; Non-formal education; Informal education; Professional training; Recognition of competencies acquired in the process of non-formal and informal education.

ENThe article focuses on the problem of the relations and cooperation of the worlds of education and labour. Today's vocational education and training system (VET) cannot function separately without a close link to the labour market. Cooperation with employers, the so-called social-economical partners, helps the VET system to keep the balance between the supply and demand of competencies and qualifications necessary in the present world. This cooperation now extends the boundaries of the formal educational system, thus, turning to the need of assessing and validating non-formal and informal learning. The article analyses three main levels (decisionmaking level, learning paths level and learning process level) of the cooperation between social partners and VET institutions, also giving an overview of experience of recognising non-formal and informal learning in France and a situation in Lithuania. The analysis brings important conclusions related to the problems (institutional and methodological) in assessing and validating non-formal and informal learning and the role of social-economical partners in VET. [From the publication]