LTStraipsnis nagrinėja Vilniaus rezidencinių pilies rūmų gyventojų socialinį portretą ir buities detales XVIII a. antroje pusėje. Pagrindinė institucija, vadovavusi Vilniaus rezidencinių pilies gyventojams LDK laikotarpiu, buvo Vilniaus pilininko jurisdika su savo valdymo aparatu. Pilininkas skirdavo būstus rūmuose, tvirtindavo jų įsigijimo aktus. Pilininko teisme spręstos kriminalinės bylos. Nors jurisdika buvo autonomiškas subjektas, jos gyventojai mokėjo ir miesto bei valstybės paskirtus mokesčius. Vilniaus žemutinės pilies rūmų būstai dažnai buvo gana aukštą padėtį visuomenėje užimančių vilniečių nuosavybė, čia būstus buvo įsigiję nemažai bajorų, turinčių įvairias pareigybes. Nemažą dalį gyventojų sudarė ir Vilniaus miestiečiai amatininkai. Tačiau egzistuoja sunkiai išsprendžiama problema: ar savininkai nuolat gyveno rūmuose. Dalis būstų buvo išnuomojami. Šie būstai nebuvo prestižiniai, jie neteikė daug pajamų. Pačioje jurisdikoje buvusių aplinkinių pastatų, nekalbant apie miesto centro, namų vertė buvo nepalyginamai aukštesnė. Iš skurdžių šaltinių nuotrupų galima spręsti, kad rūmuose buvo smuklių. Būstuose būdavo kėdes, degtinės varymo aparatai, krosnys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus pilis; Gyventojai; Pareigūnai; Sociotopografija; Buitis.
ENThe article deals with the society of the Vilnius Residential Palace of the castle at the end of the 18th century. That was the final stage of the building, the Palace had not used for residential or representative purposes of the state for a long time already, it was neglected and falling in, though quite a number of people still resided therein. During the last years of existence of the Grand Duchy of Lithuania the community, which resided in the Palace, legally belonged to the institution within the jurisdiction of Vilnius castellan, paid taxes to it, the castellan allocated dwelling spaces, sales and purchase acts were approved at his court, criminal cases investigated. The castellan's jurisdiction was not a closed object. Residents of the Palace paid general taxes to the city of Vilnius from possessions imposed by the state, cases were solved and deals were approved at the Castle and land courts of Vilnius district. The majority of the owners of dwellings in the Palace of the Castle belonged the estate of noblemen, others were townspeople, Jews. There are little data available about how much time they used to spend in the Palace, it is only known that some dwellings were rented. Comparing income derived from the dwellings with income from other dwellings in the town, it becomes clear that it was rather low. [From the publication]