Tarminio kalbėjimo estetinė vertė : nuostatų tyrimas

LTStraipsnyje tiriama, kas skiria tarminį kalbėjimą nuo bendrinės kalbos paprastų vartotojų, naiviųjų vertintojų požiūriu. Metalingvistinis paprastųjų vertintojų, t. y. neprofesionalų, požiūris, jų nuostatos dėl tarminio kalbėjimo analizuojamos, remiantis perceptyvinės dialektologijos principais. straipsnyje kuriamas diskursas apie tarminio kalbėjimo estetinę vertę Lietuvoje. Praktinis tyrimo pamatas – tarminio kalbėjimo suvokimo ir vertinimo tyrimo medžiaga. Vykdant respondentų atranką remtasi šiomis prielaidomis, jog nuostatas ir dialekto kompetencijas gali lemti tiriamųjų kalbinė aplinka; tiriamųjų amžius; tiriamųjų lytis. tarminio kalbėjimo vertinimo ir suvokimo tyrimas vykdytas keliuose Lietuvos regionuose. Aiškintasi abiejų lyčių atstovų nuostatos. Visus tiriamuosius galima priskirti vienam amžiaus kontingentui (13-17 metų jaunuoliai). Straipsnyje remiamasi tik dalimi tarminio kalbėjimo ir vertinimo duomenų, t. y. aptariamos apriorinės tiriamųjų nuostatos dėl tarminio kalbėjimo estetinės vertės. Iš atliktos analizės matyti, kad patrauklumas implikuoja suvokiamumą, socialinę tarminio kalbėjimo konotaciją, t. y. kaip savarankiška vertė patrauklumas konceptualizuojamas tik iš dalies. Patrauklumo imperatyvai paprastų vertintojų sąmonėje iš esmės yra socialinės, kultūrinės prigimties. Tik tais atvejais, kai respondentai argumentuoja, kad tarminis kalbėjimas yra patrauklus/nepatrauklus, todėl, kad gražiai/negražiai skamba yra vertinama kodo sklaida, visais kitais atvejais iš esmės estetinė vertė atitinka socialinę kodo vertę.Reikšminiai žodžiai: Dialektologija; Estetinė vertė; Lietuvių tarmės; Nuostata; Perceptyviniai tyrimai; Perceptyvinė dialektologija; Tarminis kalbėjimas; Tarminis kodas; Tarmė; Aesthetic value; Approach; Dialect; Dialectal code; Dialectal discourse; Dialectology; Dialects of Lithuanian; Perceptive dialectology; Perceptual analysis; Perceptual dialectology.

ENThe paper aims at the analysis of an aesthetic value of the dialectal discourse on the basis of the data obtained during the tests in understanding the dialectal discourse and its estimation (the volume of the tests was 548 respondents from different regions of Lithuania, all the tested persons belonging to the same age cohort). Having analysed the test material the author arrived at the conclusion that in the consciousness of the naive estimators attractiveness of the dialectal discourse is correlated with the cultural value of the dialectal code; dialect and regional cultural identity; the positive value of the sound spectrum and the value of a new linguistic experience. Unattractiveness, in its turn, is correlated with the failure of communication; regularity of the dialectal discourse; social connotation and the negative value of the sound spectrum. As a rule, attractiveness as a self-contained value is only partially conceptualised. In the consciousness of naive estimators, the imperatives of attractiveness are mainly of social-cultural character. Thus, the aesthetic value is adequate to the social value of the code. [text from author]