Vilniaus pilių apsiaustis ir išvadavimas iš maskvėnų (1660-1661 m.)

LTPer 1654-1667 karą tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos beveik visa LDK buvo rusų okupuota (Vilnius 1655 rugpjūčio 8). Pirmasis mėginimas atsiimti sostinę 1658 rudenį nepasisekė. 1660 gegužės 9 bandyta dar kartą. LDK dalinys, palaikomas vilniečių, beveik visą dieną išsilaikė išvaduotame mieste, bet į pavakarę Vilniaus pilyse įsitvirtinusi maskvėnų įgula miestą atsiėmė. Po to mieste prasidėjo maskvėnų vaivados kunigaikščio Danilos Myšeckio inicijuotos represijos prieš miestiečius, o miestas ir pilių kompleksas labiau įtvirtinti. 1660 liepos 11 prie Vilniaus atžygiavusi vadinamoji Žemaitijos divizija, vadovaujama LDK stovyklininko Mykolo Kazimiero Paco, be didelio vargo ir mūšio užėmė miestą. Taip atsitiko todėl, kad rusai suprato, jog turimomis jėgomis miesto išlaikyti nepavyks, tad pasitraukė į gerai įtvirtintas ir aprūpintas Vilniaus pilis, kur ir laikėsi iki 1661 m. pradžios. Kalbant apskritai, Vilniaus pilių atsiėmimas lietuviams, bent jau jų karinei ir politinei vadovybei, nebuvo karinė būtinybė, daugiau garbės reikalas. Visas reikalas užsitęsė dar pusantrų metų. Svarbiausia dėl to, kad LDK kariuomenė nebuvo pasirengusi stipresnių įtvirtinimų šturmui (jų būta, bet nesėkmingi). Antra vertus, stengtasi apskritai išstumti rusus iš LDK, tad prie Vilniaus pilių palikta nedaug kariuomenės. Ilgainiui rusų įgulos beveik nebeliko (78 žmonės). 1661 gruodžio 3 likusieji prieš vaivados Danilos Myšeckio valią pasidavė (Myšeckis mėgino pilį laukiamo šturmo metu susprogdinti). Savųjų išduotas vaivada Myšeckis gruodžio 10 d. keršijant už 1660 m. represijas nukirsdintas.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublikos - Rusijos karas, 1654-1667; LDK; Okupacija; LDK; Karai su Maskva; Vilniaus išvadavimas; Maskvėnų įgula; Miestiečių pagalba kariuomenei; Pilių išvadavimas; Vilniaus pilių apsiaustis; 17 age wars with Moscow; Liberation of the castles; Muscovian garrison; Muscovy; Occupation of Grand Duchy of; Polish-Lithuanian state; Siege of Vilnius Castles; Support for the army; Townspeople.

ENDuring the war of 1654–1667 between the Polish-Lithuanian Commonwealth and Moscow, Russians occupied almost the entire territory of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) (Vilnius, 8 August 1655). The first attempt to recapture the capital in the autumn of 1658 failed. The second attempt was made on 9 May 1660. The GDL unit, supported by Vilnius residents, stood out almost the entire day in the liberated city, but the Muscovy garrison entrenched in Vilnius castles recaptured the city in the afternoon. Afterwards, repressions against citizens were initiated by Muscovy Voivodeship Duke Danila Myshetsky, and the city together with the complex of castles were better fortified. On 11 July 1660, the so-called Samogitian division, led by Michał Kazimierz Pac, approached Vilnius and without much trouble and fight captured the city. Russians understood that with the available forces they could not retain the city and withdrew to well-fortified and supported Vilnius castles, where they stood out until early 1661. Recapturing Vilnius castles was not a military necessity for Lithuanians, at least for the military and political leadership, but rather a matter of honour. The conflict lasted another year and a half. The GDL armed forces were not prepared for the assault on stronger fortifications (there were such, yet unsuccessful). On the other hand, there was the aim to oust Russians from the GDL, thus few units of armed forces were left at Vilnius castles. Time passed and the Russian garrison shrunk to 78 persons. On 3 December 1661, the remaining fighters surrendered against the will of Voivode Myshetsky (he tried to explode the castle while waiting for the assault). On 10 December Myshetsky was betrayed by his people and decapitated in revenge for the 1660 repressions.