LTStraipsnyje aptariamas etnopolitiškumo fenomenas, kuris industrializuotame pasaulyje iškyla kaip besikuriančios ekonomikos proteguotojo vaidmuo. Etnopolitika negali būti atskirta nuo tautiškumo ir tautos. Savaime suprantama, kad tautos nedera tapatinti ir su valstybe. Tauta yra pagrindinis etnopolitikos objektas. Tautos etniniai reiškiniai bei tautiškumo samprata tiesiogiai veikia etnopolitikos gyvybingumą kilmės, giminystės suvokimu, kultūrinėmis ir morfofiziologinėmis charakteristikomis. Valstybė ir tauta nėra tik sinonimai. Lokalinė valdžia, vykdydama etnopolitiką, turi užtikrinti tautos egzistenciją. Etnopolitiką reikėtų skirti nuo etninės politikos, kuri labiau suprantama kaip valstybės politinis kursas (ideologinių, teisinių, politinių, ekonominių priemonių rinkinys) jos teritorijoje esančių etninių grupių atžvilgiu. Paprastai daugelis autorių, studijuodami etiškai heterogeniškų valstybių politiką, dažnai vartoja etnopolitikos terminą, kuriuo apibūdinama bet kokia etninių grupių sąveika politinėje sistemoje. Nacionalinė valdžia, vykdydama politiką, turi laikytis holistinės pozicijos, išsaugoti tolygią tautos socialinę evoliuciją, tolygiai plėtoti visas kryptis - tikslus. Būtent čia valdžia gali ieškoti atsako, kaip tautai išlikti, kaip jungtis su bendra pasaulio civilizacija, kaip sukurti geidžiamą tautos gerovę. [Iš leidinio]
ENNowadays in our modern life ethnic policy has became very urgent. Various worldwide processes and relationships are global. Integration into EU causes ethnic policy. As a result, each country tries to save its ethnic identity and traditions. Ethnic policy could not be separated from the nation. But we have to find the differences between the ethnic policy and ethnic politics, which is better known as state's political policy to ethnic groups in its territory. Ethnic policy is an interaction of ethnic groups in political system. [From the publication]