Veiksmažodžio laiko kategorijos problema verčiant iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą. Būtųjų laikų semantika

LTStraipsnyje aptariama ispanų ir lietuvių kalbų būtųjų laikų semantika. Ispanų ir lietuvių kalbų sistemose yra panašūs būtieji laikai, bet jų semantika skiriasi. Vertėjas turi labai gerai išmanyti abiejų kalbų būtųjų laikų reikšmes, nes ispanų kalbos būtųjų laikų pasirinkimas yra daug griežtesnis. Ten, kur lietuviškai vartojamas būtasis kartinis laikas, ispaniškai vartojamas vienas arba kitas būtasis laikas, priklausomai nuo konteksto. Verčiant būtąjį kartinį laiką iš lietuvių kalbos į ispanų, reikia įsigilinti į kontekstą ir į pranešimo turinį. Lietuvių ir ispanų kalbų būtieji dažniniai laikai gali turėti veiksmo kartojimosi reikšmę, bet lietuvių kalboje veiksmo kartojimąsi dar galima reikšti ir būtuoju kartiniu (jo kartojimasis paprastai paaiškėja iš konteksto). Ispanų kalbos būtojo dažninio laiko reikšmės daug platesnės. Du sudėtiniai atliktiniai ispanų kalbos veiksmažodžio laikai kur kas dažniau vartojami nei lietuvių kalboje. Pastarojoje daug lengviau apsieinama be sudėtinių atliktinių laikų, nes būtojo kartinio laiko reikšmė iš dalies sutampa su sudėtinių atliktinių laikų perfektine reikšme. Lyginamosios gramatikos studijos ir vertimo praktika naudinga tiek vertėjams, tiek filologams, nes padeda įsigilinti į abiejų kalbų struktūras. Pateikti tekstai ir jų vertimas iš lietuvių kalbos į ispanų aiškiai rodo abiejų kalbų būtųjų laikų semantiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būtieji laikai; Veiksmažodžio laikų semantika; Laikų derinimas; Past tenses; The semantics of verb tenses; Agreement of tenses.

ENComparing Lithuanian and Spanish verbal tenses, it can appear that both languages have similar past tenses; however, for translators from Lithuanian into Spanish and from Spanish into Lithuanian it becomes obvious that the usage and meanings of past tenses differ significantly. The use of Spanish Simple Past, Imperfect and Present Perfect tenses is quite a challenge for Lithuanian speakers and translators, because in Lithuanian the Simple Past is much more widely used and it can often have imperfect and perfective meaning, whereas in Spanish the choice of past tenses is much stricter, and the Imperfect tense has far more varied meanings than the Lithuanian equivalent. Both speakers and translators have to take into account the context of speech, as well as the speaker’s intentions, so as to decide which tense is to be used in each case. Comparative grammar proves to be extremely useful for translators as well as linguists, because it makes it necessary to be well acquainted with the verbal structures of both languages. [From the publication]